sándoris, fizinių ar juridinių asmenų veiksmas, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.
Sandorio galiojimo sąlygos
Sandorio galiojimo sąlygos: sandorį sudarantys asmenys (sandorio dalyviai) turi turėti teisnumą ir būti veiksnūs (veiksnumas), sandorio forma ir turinys atitinka imperatyvias teisės normas, išreikšta valia turi atitikti sandorio dalyvių tikrąją valią. Sandorį gali sudaryti visi civilinės teisės subjektai (fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų ir valstybė, savivaldybės). Fiziniai asmenys sandorį sudaro patys arba per atstovus, juridinių asmenų vardu sandorį sudaro jų institucijos, kurios sudaromos ir veikia pagal įstatymus ir steigimo dokumentus ar per specialiai įgaliotus atstovus. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (pavyzdžiui, jei pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui). Tam tikrais atvejais asmuo turi teisę išreikšti savo valią viešu skelbimu (viešas įgaliojimas, įgaliojimo panaikinimas ir kita).
Sandorių klasifikavimas
Sandoriai klasifikuojami pagal įvairius požymius. Pagal valią išreiškiančių šalių skaičių skiriama vienašalis, dvišalis ir daugiašalis sandoris. Vienašaliam sandoriui (pavyzdžiui, testamentui, įgaliojimui) sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (kitiems asmenims pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba jiems sutikus). Dvišaliam sandoriui (pavyzdžiui, vedybų sutarčiai) sudaryti būtina 2 šalių, daugiašaliam (pavyzdžiui, jungtinės veiklos sutarčiai) – 3 ir daugiau šalių suderinta valia. Pagal atlygintinumą skiriami atlygintini ir neatlygintini sandoriai. Atlygintini yra sandoriai, kuriais remdamasi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus (perduoda daiktą, atlieka darbus ir kita) gaudama iš jos materialų (dažniausiai piniginį) ekvivalentą (atlyginimą). Šiems sandoriams būdinga, kad viena sandorio šalis įgyja teisę į kitos šalies priešpriešinį veiksmą, pavyzdžiui, pagal pirkimo ir pardavimo sutartį pardavėjas perduoda daiktą, o pirkėjas privalo sumokėti nustatytą pinigų sumą. Neatlygintini sandoriai yra tie, pagal kuriuos šalis, perduodanti kitai šaliai tam tikrą turtą ir atliekanti jos naudai tam tikrą veiksmą, iš jos negauna materialaus ekvivalento (pavyzdžiui, dovanojimo, panaudos ir kitų sutarčių atveju).
Pagal sudarymo būdą skiriami konsesualiniai sandoriai (laikomi sudaryti nuo to momento, kai šalys susitarė dėl visų esminių punktų ir įstatymų nustatyta forma išreiškia suderintą valią, pavyzdžiui, rangos sutartis) ir realiniai sandoriai (sudaromi, kai viena šalis įvykdo kitai šaliai sandorį ir prireikus įstatymų nustatyta forma patvirtina savo suderintą valią, pavyzdžiui, dovanojimo sutartis). Pagal tai, ar sandoryje nurodytas jo pagrindas, sandoriai klasifikuojami į kauzalinius ir abstrakčiuosius. Kauzaliniame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia šalys, sudarydamos sandorį, jis nustatomas pagal sandorio turinį arba pagal konkretaus sandorio tipą (pavyzdžiui, pervežimo, rangos, pirkimo ir pardavimo sutartis). Civilinėje apyvartoje šie sandoriai sudaro daugumą. Abstrakčiojo sandorio pagrindas nenurodomas, iš sandorio turinio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas (pavyzdžiui, vekselyje nenurodoma jo išdavimo priežastis). Dar skiriami dalyvių tarpusavio pasitikėjimu paremti fiduciariniai (pasitikėjimo) sandoriai, kurių dalyvių vidiniai ir išoriniai santykiai turi sutapti: sandorio dalyvius susieja vidiniai teisiniai santykiai ir vieno sandorio dalyvio išoriniai santykiai su trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, atstovavimo teisiniai santykiai).
Sandoriai laikomi nesąlyginiais (įprastiniais), kai teisės ir pareigos dažniausiai atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatytą laikotarpį. Dauguma sandorių yra nesąlyginiai. Sandoriai, pagal kuriuos šalių teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų (aplinkybių, kurios turi tam tikrų požymių ir gali atsirasti ateityje), vadinami sąlyginiais. Sąlyga nuo termino skiriasi tuo, kad gali įvykti ar neįvykti, o terminas (apibrėžtas kalendorine data, įvykiu) visada baigiasi. Sandoris gali būti sudarytas su atidedamąja (kai sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimas priklauso nuo aplinkybės, nežinia ar įvyksiančios) ir naikinamąja (kai jų baigtis priklauso nuo tokios aplinkybės) sąlyga.
Sandorio reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Rašytinės formos sandoris sudaromas surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, ar šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Jei fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitų priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali pasirašyti kitas asmuo (jo parašą turi patvirtinti notaras ar tam tikrus įgaliojimus turintis asmuo). Rašytinė forma skirstoma į paprastą rašytinę ir notarinę. Paprastos rašytinės formos sandoriu laikomas dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvių (dalyvio) pavadinimas, turinys ir jo dalyvių (dalyvio) parašas. Šia forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai jų suma daugiau kaip 1500 eurų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi sudarymo metu, juridinių asmenų steigimo sandoriai, prekių pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai, draudimo, kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei 1 metų terminui, preliminarios sutartys, asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos sutartis), taikos sutartis, arbitražiniai susitarimai ir kita. Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų sandorio rašytinės formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir kita), numatyti šių reikalavimų nesilaikymo teisinius padarinius. Notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, vedybų sutartis (ikivedybinė ir povedybinė) ir kai kurie kiti sandoriai; jie laikomi sudaryti tik nuo to momento, kai notaras patvirtina. Sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos, yra negaliojantis. Konkliudentiniais veiksmais gali būti išreikšta asmens valia sudaryti tik tokius sandorius, kuriems įstatymas nenumato konkrečios formos (nei paprastos rašytinės, nei notarinės). Kai kuriems sandoriams (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavimo sutartims) nustatyta privaloma teisinė registracija. Privalomai neįregistruotas sandoris šalims galioja, bet jos negali panaudoti sandorio fakto prieš sąžiningus trečiuosius asmenis.
Neatitinkantys įstatymų reikalavimų (negaliojantys) sandoriai skirstomi į niekinius ir nuginčijamus. Niekiniu laikomas sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, tariamasis (sudarytas neketinant sukurti teisinių padarinių), apsimestinis (sudarytas kitam sandoriui pridengti), sudarytas nesilaikant imperatyvių įstatymų normomis nustatytų formos reikalavimų, jei toks padarinys nustatytas įstatyme; tokie sandoriai negalioja ir be teismo sprendimo pripažinti juos negaliojančiais. Šalys negali patvirtinti niekinio sandoriai. Nuginčijamu laikomas sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodytas asmuo – sandorio šalis ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises pažeidžia toks sandoris. Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį ir patvirtinti. Prie nuginčijamų priskiriami sandoriai, sudaryti neveiksnių asmenų, pažeidžiant juridinių asmenų teisnumą, dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, atstovui viršijus įgaliojimus. Negaliojančiu pripažintas sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo akimirkos) arba nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (jei pagal turinį negalima pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio).