sángo, kreolinė Centrinės Afrikos kalba. Vartojama Centrinės Afrikos Respublikoje (kartu su prancūzų kalba turi oficialiosios kalbos statusą), t. p. gretimų valstybių – Čado, Kongo Demokratinės Respublikos – pasienio rajonuose. Iš viso kalbančiųjų apie 2,2 mln. (kai kurie šaltiniai nurodo iki 5 mln.; 21 a. pradžioje). Gimtąja kalba laiko apie 400 000 kalbančiųjų. Daugiausia vartojama kaip tarpgentinė šnekamoji kalba. Susiformavo 19 a. prancūzų ir ngbandžių kalbų pagrindu. Būdinga priebalsinės nazalizuotos mb, mv, nd, nz, ng, ngb, lūpinės alveolinės kp, gb fonemos. Sango toninė, turi 3 tonus: žemąjį, vidutinį ir aukštąjį. Vyraujanti sakinio struktūra – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Didžiausią leksikos sluoksnį sudaro prancūzų, ngbandžių, gretimų Benuės ir Kongo, adamavų ubangų šeimų kalbų žodžiai. Raštas lot. abėcėlės pagrindu, nuo 1984 naudojamas oficialus 22 raidžių alfabetas. Išleisti dvikalbiai sango–anglų, sango–prancūzų kalbų žodynai, gramatika. Transliuojamos radijo ir televizijos laidos, leidžiama spauda, kuriama grožinė literatūra, 1966 išversta Biblija.
85