sanitãrija (lot. sanitas – sveikata), praktinių priemonių higienos reikalavimams įgyvendinti visuma; praktinė higiena. Sanitarinės priemonės, pagrįstos stebėjimais ir patirtimi, buvo taikomos Indijoje, Egipte. Antikos laikais Romoje buvo įrengtas vandentiekis, kanalizacija, veikė visuomeninės pirtys. Gilėjant higienos žinioms tobulėjo ir san. priemonės. Jų taikymo lygis ir organizacija priklauso nuo šalies politinės ir socialinės santvarkos, ekonomikos, gyventojų kultūros ir įpročių. Sanitarija apima aplinkos (vandens, maisto produktų, oro, dirvožemio) apsaugą nuo užteršimo, infekcijų (tarp jų pavojingų ir ypač pavojingų) prevenciją, optimalių darbo, mokymosi, buities ir poilsio sąlygų sudarymą gyventojams, jų sergamumo mažinimą. Sanitariniai reikalavimai įgyvendinami laisvu noru ar admin. priemonėmis. Lietuvoje sanitarijos priežiūrą vykdo visuomenės sveikatos priežiūros, vartotojų teisių apsaugos, maisto ir veterinarijos tarnybos, ne maisto produktų inspekcija ir kitos institucijos.
sanitarijos ir epidemiologijos stotis
2534