Šankara

Šánkara (skr. Śankara) Šankaraveda (Śankaradeva) apie 788Malabaras 820, indų filosofas, hinduizmo reformatorius. Būdamas 8 metų pradėjo mokytis menų ir Vedų mokslų. Netrukus tapo klajojančiu vienuoliu, guru Govindos mokiniu. Teigiama, kad tuo metu Šankara parengė advaita pagrindus, parašė kelis himnus Šivai, keletą filos. traktatų ir Brihadaranyaka upanišados komentarus. Būdamas 15 metų pasiekė Kaši, kur pradėjo skleisti advaitos mokymą, toliau rašė komentarus. Susistemino ortodoksines (pripažįstančias Vedų autoritetą) sistemas, išplėtojo vedantos doktriną – advaitą vedantą. Šankaros teigimu, visuotinė visa apimanti realybė, tiktoji būtis, yra brahmanas. Jis esąs objektyvus pradmuo, tapatus aš (sielai, atmanui, subjektyviajam pradmeniui). Pasaulio įvairovė, su ja susijęs judėjimas ir kitimas – tai iliuzija, kuri atsiranda dėl brahmano nepažinimo. Svarbiausi veikalai: Badarajanos Brama-sutros, upanišadų, Bagavadgitos komentarai. Šankaros doktrina turėjo daug įtakos hinduizmo raidai, prisidėjo prie budizmo sunykimo Indijoje.