sánkcija (lot. sanctio – griežčiausias nutarimas), nekarinio poveikio priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tarptautinę taiką, saugumą ir pagarbą žmogaus teisėms. Pagrindinis tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis sankcijų taikymą, yra Jungtinių Tautų Chartija (1945, Lietuvoje įsigaliojo 1991). Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų nustatytos sankcijos taikomos valstybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, kitiems subjektams, kurie savo veiksmais, sprendimais ar vykdoma politika pažeidinėja žmogaus teises, prisideda prie etninių, teritorinių ir religinių konfliktų, remia terorizmą ar kitu būdu laužo tarptautinės bendruomenės pripažįstamas svarbiausias normas ir principus. Sankcijų (ribojančių priemonių) tikslas – pakeisti atitinkamos šalies (ar jos dalies) vyriausybės, subjektų ar asmenų vykdomą politiką ar sustabdyti konkrečius veiksmus. Tokių sankcijų taikymas grindžiamas ne ekonominiais interesais, bet tarptautinės teisės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principais. Sankcijos gali apimti visišką ar dalinį ekonominių santykių, geležinkelių, jūrų, oro, pašto, telegrafo, radijo, kitų ryšių ir susisiekimo nutraukimą, diplomatinių santykių apribojimą, pašalinimą iš Jungtinių Tautų, šios organizacijos narystės teisių bei privilegijų teikimo sustabdymą ir kito pobūdžio priemones. Sankcijų taikymas privalo būti pagrįstas proporcingumo principu (proporcingumas) ir tiesiogiai nukreiptas į subjektus, atsakingus už vykdomą politiką ar konkrečius veiksmus, į kuriuos atsakydama tarptautinė bendrija buvo priversta panaudoti sankcijas. Pagal tarptautinės teisės pažeidimo sunkumą ir kategoriją taikomos įvairios sankcijų rūšys: paprasto pažeidimo atveju – represalijos (išskyrus karines), jei pažeidimu buvo padaryta materialinė žala – reparacijos ir restitucijos. 21 amžiau pradžioje Jungtinės Tautos sankcijas taikė Irakui (dėl masinio naikinimo ginklų), Šiaurės Korėjai (dėl branduolinio ginklo bandymų), Iranui (dėl urano sodrinimo), Libijai (dėl vyriausybės veiksmų prieš gyventojus), Rusijai (dėl veiksmų, kenkiančių Ukrainos teritoriniam vientisumui).
LIETUVOJE sankcijos nustatomos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos reglamentais, Vyriausybės nutarimais, kurie įgyvendina kitus Europos Sąjungos teisės aktus, Jungtinių Tautų rezoliucijas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sprendimus. Pagal Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą (2004), Užsienio reikalų ministerija koordinuoja sankcijas, informaciją apie sankcijų taikymą teikia fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat Jungtinėms Tautoms, kitoms tarptautinėms organizacijoms ar Europos Sąjungos institucijoms, kurių nustatytos sankcijos yra įgyvendinamos. Pagal įstatymą skiriamos sankcijų įvairios rūšys. Ekonominės sankcijos apima civilinės, dvejopos paskirties prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito (įskaitant tarpininkavimą) apribojimus, taip pat prekybos su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos sankcijos, fizinių ir juridinių asmenų ekonominės veiklos valstybėje ar teritorijoje, dėl kurios įgyvendinamos sankcijos, subjektų, dėl kurių įgyvendinamos sankcijos, ekonominės veiklos tam tikros valstybės teritorijoje apribojimus. Finansinėmis sankcijomis apribojama finansinė veikla tų subjektų, dėl kurių įgyvendinamos sankcijos: ribojama jų teisė valdyti, naudoti ir disponuoti pinigais, vertybiniais popieriais, daiktais, kitu turtu ir turtinėmis teisėmis, mokėjimai subjektams, dėl kurių įgyvendinamos sankcijos, ir kita. Politine sankcija apribojama oficialūs vizitai, kelionės į valstybę ar teritoriją, dėl kurios įgyvendinamos sankcijos, ar per šią valstybę arba teritoriją, atvykimas ar keliavimas tranzitu per valstybės teritoriją asmenims, dėl kurių įgyvendinamos sankcijos, diplomatiniai santykiai, vykdomos kitos politinio ir diplomatinio poveikio priemonės. Susisiekimo sankcijos apima transporto (geležinkelių, kelių, vandens, oro), pašto, elektroninių ir (ar) kitų ryšių ir susisiekimo su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos sankcijos, apribojimus. Visuomeninėmis sankcijomis apribojami kultūros, mokslo, švietimo, sporto ir kiti visuomeniniai ryšiai su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos sankcijos. Jei sankcijas nustačiusių tarptautinių organizacijų sprendimuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose (išskyrus reglamentus) yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys humanitariniais, taikos palaikymo misijų aprūpinimo tikslais ar kitais ypatingais atvejais, tokių išimčių įgyvendinimą nustato Vyriausybė. Už išimčių įgyvendinimą atsakinga Užsienio reikalų ministerija.