sankiulotai

sankiulòtai (pranc. sans‑culottes < sans – be + culotte – trumpos kelnės), Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu revoliucingai nusiteikusi Paryžiaus varguomenė. Pabrėžtinai sankiulotiška apranga laikomos ilgos kelnės (kitaip nei aukštuomenės vyrų, kurių kelnės iki kelių), trumpas švarkas, klumpės ir laisvės simbolis – raudona kepurė. Sankiulotai tapo stipria karine jėga, kai 1789 07 14 paryžiečių minia įsiveržė į kariuomenės ginklų arsenalą ir pagrobė apie 30 000 muškietų. Sankiulotai siekė politinės demokratijos, socialinės ir ekonominės lygybės, įperkamo maisto, nepritarė rinkos ekonomikai, uoliai persekiojo kontrrevoliucionierius ir kitus politinius priešininkus. Vieni svarbiausių vadų – J. Roux ir J. Hébert’as. Daugiausia įtakos sankiulotai turėjo 1792–95, revoliucinių karų pradžioje sudarė Nacionalinės gvardijos daugumą. Politikoje sankiulotai rėmė kairiųjų radikalų įvairias frakcijas, 1793 06 padėjo į valdžią ateiti jakobinams. Jakobinų teroro laikotarpiu buvo svarbi M. Robespierre’o ir Visuomenės gelbėjimo komiteto atrama. Sankiulotų įtaka sparčiai mažėjo 1794, kai buvo nukirsdinti juos remiantys pasiutėlių ir eberistų lyderiai, o patys sankiulotai nebepasitikėjo jakobinais. Nuvertus M. Robespierre’o valdžią sankiulotai prarado politinę svarbą.