Sankt Peterbùrgas (Санкт-Петербург, Sankt‑Peterburg), 1914–24 Petrograd (Petrogrãdas), 1924–91 Leningrad (Leningrãdas), 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje lietuviškai dar Petrãpilis, miestas Rusijos Federacijos šiaurės vakaruose, Suomijos įlankos (Baltijos jūra) pakrantėje, prie Nevos žiočių.
Sankt Peterburgas
Neva
Sudaro savarankišką administracinį vienetą; Leningrado srities centras. Plotas 1439 km2. 5,0 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje 4,7 mln. gyventojų). Antras pagal gyventojų skaičių (po Maskvos) Rusijos miestas, ketvirtas pagal dydį Europos miestas ir pats šiauriausias milijoninis miestas. Sankt Peterburgas suskirstytas į 18 rajonų. Mieste daugiausia gyvena rusai (84,7 % Sankt Peterburgo gyventojų), yra ukrainiečių (1,8 %), baltarusių (1,2 %), žydų, totorių, armėnų ir kitų. Sankt Peterburgas įsikūręs Nevos upės žiotyse, prie Suomijos įlankos (Baltijos jūra). Centriniai miesto rajonai virš jūros lygio iškilę 1–5 m, šiaurinio pakraščio rajonai 5–30 m virš jūros lygio, pietų ir pietvakarių pakraščio rajonai 5–20 m virš jūros lygio.
Transportas
Miestą juosia žiedinė automobilių magistralė, jungianti 4 automobilių greitkelius. Į Sankt Peterburgą sueina 10 geležinkelio linijų (yra 5 geležinkelio stotys); antras pagal dydį (po Maskvos) geležinkelių mazgas (per metus pervežama apie 110 mln. t krovinių). Sankt Peterburgo teritorijoje yra keli jūrų uostai; svarbiausias – Didysis Sankt Peterburgo uostas (per metus perkraunama 58 mln. t krovinių,; kanalu sujungtas su Baltijos jūra; pervežama naftos produktai, metalai, mediena, akmens anglys, geležies rūda, cheminės medžiagos) su keleivių terminalu kruiziniams laivams ir keltams. Upių ir kanalų sistema (Volgos–Baltijos vandens kelio dalis) Sankt Peterburgą jungia su Ladogos ežeru.
tiltas Sankt Peterburge
Ūkis
Power Machines gamyklos pastatas Sankt Peterburge
Juodoji (vamzdžių naftos ir dujų pramonei gamyba; Ižoros vamzdžių gamykla) ir spalvotoji (vario lydiniai ir jų gaminiai; bendrovė Krasnyj Vyboržec) metalurgija, laivų (tanklaivių, ledlaužių, povandeninių laivų; bendrovės Admiralteiskije verfi, Baltijskij zavod), mašinų (turbinų, elektros mašinų, generatorių), traktorių ir kitos žemės ūkio technikos (Kirovo gamykla), aviacijos įrenginių, vagonų (bendrovė Vagonmaš), automobilių (užsienio bendrovių Toyota, Nissan, General Motors, Hyundai, Power Machines gamyklos), tramvajų ir troleibusų, optikos prietaisų gamyba, elektrotechnikos (kabelių; bendrovė Sevkabel), chemijos, tekstilės, poligrafijos, maisto (alaus, duonos, saldainių ir šokolado, žuvų perdirbimo, mėsos, pieno), tabako pramonė. Turizmas (apie 2,5 mln. užsienio turistų per metus). Mieste yra bankai. Veikia valiutų, prekių, naftos, vertybinių popierių biržos. Lenfilm, Lennaučfilm ir kitos kino studijos.
Švietimas
Yra 43 aukštosios mokyklos; žymiausios: Sankt Peterburgo universitetas, politechnikos (1899), inžinerijos ir ekonomikos (1906), telekomunikacijų (1930), elektrotechnikos (1886), medicinos (1897), statybos ir architektūros (1832), jūrų technikos (1930), ekonomikos ir finansų (1930) universitetai, pediatrijos (1925), karinė ir kosmoso, karo medicinos akademijos, karinio jūrų laivyno institutas, aukštoji radioelektronikos mokykla, Sankt Peterburgo stačiatikių dvasinė akademija ir seminarija. Sankt Peterburgo konservatorija. Daugiau kaip 350 mokslinio tyrimo (tarp jų 60 Rusijos mokslų akademijos) institutų; svarbiausi: A. Joffės fizikinės technikos, Peterburgo branduolinės fizikos, I. Pavlovo fiziologijos institutai, Pulkovo observatorija. Apie 1100 bibliotekų; didžiausios – Rusijos mokslų akademijos biblioteka, Rusijos nacionalinė biblioteka, Prezidento B. Jelcino.
Rusijos mokslų akademijos Petro Didžiojo antropologijos ir etnografijos muziejus
Kultūra
Draugystės šventykla Pavlovsko parke
Sankt Peterburge yra daugiau kaip 50 muziejų; žymiausi – Ermitažas, Rusų muziejus, Kunstkamera, Centrinis karinio jūrų laivyno (įkurtas 1709; vienas pirmųjų Rusijoje ir vienas didžiausių muziejų pasaulyje), Valstybinis Arkties ir Antarkties (1930), Valstybinis miesto skulptūrų (1939), Puškino, Rusijos mokslų akademijos Petro Didžiojo antropologijos ir etnografijos, Leningrado gynybos ir blokados muziejai; Petergofo, Carskoje Selo, Pavlovsko muziejai‑draustiniai. Daugiau kaip 70 teatrų; žymiausi – Marijos teatras, Aleksandro (įkurtas 1756, Rusijos akademinis Puškino teatras), Tovstonogovo didysis dramos teatras (1919), Sankt Peterburgo akademinis (1929), akademinis komedijos (1929), Mažasis dramos (1944), Komissarževskajos akademinis dramos teatras. Didysis Sankt Peterburgo cirkas (įkurtas 1877). Kasmetinis tarptautinis kino (nuo 1993), teatro Baltijskij dom (nuo 1991) festivalis.
Žinoma daugiau kaip 200 parkų ir sodų, svarbiausi – Kirovo kultūros ir poilsio, Jekateringofo, Sosnovkos parkai, Admiraliteto, Aleksandro sodai. Botanikos ir zoologijos sodai.
Ermitažas ir Neva naktį
Sankt Peterburgas
Šv. Isakijaus soboras Sankt Peterburge (1818–58, architektas H. L. A. R. de Montferrandʼas)
Sankt Peterburgo tiltas naktį