Sankt Peterbùrgo istòrija
Sankt Peterburgo pradžia – per Šiaurės karą (1700–21) Rusijos užimtoje Zuikių saloje (Nevos žiotyse) 1703 pastatyta Sankt Pieter Burcho tvirtovė (dabar Petropavlovsko tvirtovė) ir Beržų saloje (vėliau Petrogrado saloje) įrengtas uostas. 1712–28 (iki 1725 vadintas Sankt Pieter Burchu) ir 1732–1918 Sankt Peterburgas, buvo Rusijos sostinė.
Sankt Peterburgas (raižinys, 1756)
18 a. pirmaisiais dešimtmečiais pastatyta valdžios įstaigų (Admiraliteto, kolegijų, monetų kalyklos ir kitų) pastatų, 18 a. – rūmų ir cerkvių. Sankt Peterburgas plėtojosi kaip pramonės centras: nuo 18 a. vidurio steigtos manufaktūros (degtukų fabrikai, karo pramonės, laivų statybos ir kitos įmonės, 18 a. pabaigoje jų veikė jau per 160), nuo 19 a. pradžios – tekstilės fabrikai, metalo apdirbimo gamyklos (Putilovo, Siemens ir kitos).
Sankt Peterburgo plėtra itin paspartėjo po 1861 valstiečių reformos – 1862 veikė jau 300 įmonių, kuriose dirbo 21 000 darbininkų, 1913 – 1012 įmonių, kuriose dirbo 242 000 darbininkų. Be tekstilės ir metalo apdirbimo pramonės, plėtota chemijos, popieriaus, medienos apdirbimo pramonė. 1839 Sankt Peterburgo gatves pradėta apšviesti dujiniais, 1884 – elektriniais žibintais. 1863 įrengtas vandentiekis. 1905–07 nutiesta elektrinio tramvajaus linijos pirmoji eilė, 1907 pradėjo kursuoti autobusai.
Jau 18 a. Sankt Peterburgas tapo Rusijos švietimo, mokslo, meno centru: 1721 įsteigta Peterburgo mokslų akademija, 1757 – Peterburgo dailės akademija, 1819 – universitetas, 1862 – pirmoji Rusijoje konservatorija. 1714 įkurtas pirmasis Rusijoje muziejus (Kunstkamera), 1756 – pirmasis valstybinis teatras, nuo 1728 ėjo pirmasis Rusijoje laikraštis Sankt‑Peterburgskie vedomosti. Sankt Peterburgas buvo ir demokratinio bei revoliucinio judėjimo centras: 1825 01 Sankt Peterburgo Senato aikštėje vyko dekabristų sukilimas, 1844–49 mieste veikė slapta petraševskininkų organizacija, 19 a. antroje pusėje – narodnikų, vėliau – socialdemokratų organizacijos. 1905 01 24 Sankt Peterburge sušaudžius taikias darbininkų eitynes (Kruvinasis sekmadienis) Rusijoje prasidėjo 1905–07 revoliucija. Kilus I pasauliniam karui ir sustiprėjus antivokiškoms nuotaikoms Sankt Peterburgas 1914 08 pavadintas Petrogradu. 1917 03 mieste vyko svarbiausi Vasario revoliucijos įvykiai, 1917 11 – bolševikų surengtas Spalio perversmas.
1918 sostinę perkėlus į Maskvą Sankt Peterburgas, 1924–91 vadintas Leningradu, tapo srities centru. Sovietmečiu pastatyta didelių mašinų gamyklų. 1934 12 Leningrade nužudžius miesto partinį vadovą S. Kirovą SSRS prasidėjo Didžiojo valymo laikotarpis.
Per II pasaulinį karą 1941 09–1944 01 Leningradą iš sausumos pusės buvo apsupusi Vokietijos kariuomenė (Leningrado mūšis); nuo bado ir ligų mirė apie 642 000 jo gyventojų. Po 1991 06 12 surengto referendumo miestui sugrąžintas istorinis vardas. Nuo 1992 Rusijos Federacijos federalinis miestas.
-Sankt Peterburgas
2271