Sankt Peterbùrgo lietùviai
Iki I pasaulinio karo
Didesnės lietuvių grupės Sankt Peterburge apsigyveno 19 a. viduryje. 1835–50 čia dirbo S. Daukantas, buvo išspausdinti jo veikalai Prasma lotynų kalbos (1837), Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845). 1842 iš Vilniaus į Sankt Peterburgą perkelta Dvasinė katalikų akademija su profesūra ir studentais. 1842–45 akademijoje profesoriavo M. Valančius, mokėsi (vėliau kai kurie ir dėstė) A. Baranauskas, A. Jakštas, K. Jaunius, K. Kairys, Maironis, V. Mykolaitis-Putinas, bažnytinę muziką dėstė Č. Sasnauskas. Uždarius Varšuvos dvasinę akademiją (1867) Dvasinė katalikų akademija liko vienintelė Rusijos imperijos katalikų teologijos aukštoji mokykla. Vilniaus, Seinų ir Varnių (nuo 1864 Kauno) kunigų seminarijos gabesnius auklėtinius siuntė į Dvasinę katalikų akademiją, ji tapo pirmuoju lietuvių telkimosi židiniu. Nemažai lietuvių mokėsi 1879 iš Mogiliavo atkeltoje dvasinėje seminarijoje. Lietuvių pasauliečių Sankt Peterburge daugiau radosi 19 a. viduryje. Nuo 1859 kadetų korpuso inspektoriumi dirbo kalbininkas J. Juška. Nuo 1869 S. Baltramaitis dirbo Sankt Peterburgo viešojoje bibliotekoje, parengė literatūros apie Lietuvą ir lietuvių spaudos iki 1903 bibliografiją. 1857 Dvasinėje katalikų akademijoje susibūrė literatų būrelis, stiprėjant lietuvių tautiniam sąjūdžiui 19 a. pabaigoje susikūrė draugija Lithuania (palaikė ryšius su kunigų seminarijomis Lietuvoje, bendradarbiavo Mažojoje Lietuvoje leidžiamoje lietuvių spaudoje). 1875 Sankt Peterburgo universitete susikūręs slaptas lietuvių studentų būrelis (J. Brazaitis, J. Grigiškis, J. Kymantas, S. Likša, Č. Pancežinskis, P. Vileišis) rūpinosi lietuviška spauda. P. Vileišis su kitais studentais 1875–76 leido hektografuotą laikraštį Kalvis melagis. I. Sreznevskio padedamas A. Juška išleido rinkinį Lietuvių liaudies dainos (1867, lietuvių ir rusų kalbomis). Sankt Peterburgo mokslų akademija išleido A. Juškos rinkinį Lietuviškos svotbinės dainos (2 t. 1883). 1884–85 J. Beržinskis, P. Matulionis, J. Spudulis leido hektografuotą laikraštį Žinių nešėjas. 1892–1918 veikė pirmoji Rusijoje legali lietuvių organizacija Petrapilio labdaringoji lietuvių ir žemaičių draugystė, 1900–17 – Peterburgo lietuvių savitarpinės pagalbos draugija, 1903–18 – Mažturčių lietuvių savitarpinės pagalbos draugija (Mažturčiai), lietuvių studentų organizacija (žemietija, 20 a. pradžioje turėjo apie 140 narių, 1912 – 111), studentų medikų korporacija Fraternitas Lituanica (įkurta 1908), Peterburgo lietuvių studentų mokslo draugija (įkurta 1910), tarnaičių Šv. Zitos draugija (įkurta 1914), Centrinis lietuvių komitetas (Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, įkurtas 1914). Lietuvos socialdemokratų partijos Sankt Peterburgo organizacijoje veikė Pranas Mažylis, A. Purėnas, V. Sirutavičius.
Nuo 1895 Sankt Peterburgo lietuvių draugijos organizavo lietuviškus vakarus, spektaklius. Spektaklių surengė Lošikų būrelis (1900–05) ir Literatiškai muzikiškai dramatiškas būrelis (nuo 1908). 1899 studentų koncerte pirmą kartą dainavo Č. Sasnausko diriguojamas choras. Apie 1900 chorus suorganizavo vargonininkai P. Pranaitis, J. Zauka, 1903 – M. Petrauskas, 1908 – S. Šimkus, lietuvių chorams dar vadovavo P. Adomavičius, A. Busilas, A. Kačanauskas, A. Vaičiūnas. 1903 pirmą kartą pastatyti muzikiniai lietuvių scenos veikalai – M. Petrausko operetės. Lietuvių dramos‑muzikos artistų kuopai (įkurta 1911) vadovavo režisierius K. Glinskis, vaidino Z. Arlauskaitė, A. Busilas, J. Geniušas, A. Jasūdis, K. Jurgelionis, P. Kubertavičius, O. Kurmytė, J. Strazdas, T. Vaičiūnaitė, J. Zauka, E. Žalinkevičaitė ir kiti. Kurti dekoracijas padėjo lietuviai dailininkai M. K. Čiurlionis, M. Dobužinskis, V. Bičiūnas, P. Galaunė, A. Galdikas, E. Kulvietis, P. Rimša, K. Sklėrius, A. Varnas, J. Zikaras. 1909 Sankt Peterburge koncertuose buvo atliekami M. K. Čiurlionio kūriniai, juos t. p. skambindavo ir pats autorius. 1900 Sankt Peterburge išleista literatūros, mokslo ir politikos hektografuoto laikraščio Žiburys du numeriai (redaktoriai K. Būga, P. Paškonis), A. Macijauskas išleido lietuvišką Žemėlapį lietuviškai‑latviško krašto. Cenzūrai uždraudus jį platinti, leidėjas Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkui kunigaikščiui N. Šachovskojui iškėlė bylą (Macijausko žemėlapio byla), ji priartino lietuvių spaudos draudimo panaikinimą. 1901 E. Volteris išleido knygą Suvalkų gubernijos gyvenamųjų vietų sąrašai (Spiski naselennych mest Suvalkskoj gubernii), 1904–17 būdamas lietuviškų knygų cenzorius padėjo išleisti nemaža lietuviškų knygų, su F. Fortunatovu parengė naują M. Daukšos Postilės leidimą (1904–27, trys sąsiuviniai). 1904–06 Sankt Peterburge ėjo pirmasis Rusijos imperijoje legalus laikraštis lietuvių kalba Lietuvių laikraštis. 1909–10 Č. Sasnauskas leido Lietuviškos muzikos sąsiuvinių seriją.
Prieš I pasaulinį karą Sankt Peterburge gyveno apie 30 000 lietuvių. Daug jų dirbo A. Putilovo geležies dirbinių ir ginklų gamykloje; čia darbininkai buvo susitelkę į Aušros švietimo draugiją (1911). Lietuvių inteligentų buvo išrinkta į III ir IV Rusijos Valstybės dūmą (V. Požela, P. Keinys, A. Bulota, M. Januškevičius, M. Yčas, kunigas J. Laukaitis ir kiti), dirbo ministerijose ir kitose valstybinėse institucijose (J. Dobkevičius, A. Prūsas ir kiti), dėstė Dvasinėje katalikų akademijoje (P. P. Būčys, B. Čėsnys, A. Grigaitis, P. Karevičius ir kiti), universitete (K. Būga, 1916), aukštesniosiose mokyklose, Sankt Peterburgo konservatorijoje (J. Karnavičius). Sankt Peterburge veikė J. Vaičkaus skrajojamasis teatras ir jo įsteigta vaidybos mokykla, rengianti lietuvius artistus. 1911–20 Marijos teatre dainavo K. Petrauskas.
Nuo 1892 P. Karevičiaus rūpesčiu Šv. Kotrynos bažnyčioje vyko lietuviškos pamaldos (pamokslus čia sakė J. Antanavičius, P. Karevičius, Maironis, K. Prapuolenis ir kiti kunigai, 1894–1916 vargonininkavo Č. Sasnauskas), už Narvos vartų 1899 pastatytoje koplyčioje (su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija).
Lietuviškų mokyklų iki 1912 Sankt Peterburge nebuvo, lietuvių jaunimas (daugiau kaip 200 lietuvių moksleivių) mokėsi Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose (čia buvo išrūpintos lietuvių kalbos pamokos). 1912 įsteigta dviejų skyrių lietuvių pradinė mokykla su 30 vaikų (mokytoja Z. Arlauskaitė). Antroji lietuviška mokykla įkurta 1913 už Narvos vartų Švč. Jėzaus Širdies parapijoje (nuo 1910 klebonas T. Matulionis); ją lankė apie 40 vaikų. Mokyklose mokėsi daugiausia lietuvių darbininkų vaikai. 1914 buvo jau 5 pradinės mokyklos ir 2 vakariniai kursai.
Per I pasaulinį karą
Sankt Peterburge lietuvių pagausėjo per I pasaulinį karą: iš viso mieste ir apylinkėse susitelkė apie 150 000 karo pabėgėlių lietuvių. Savo centrus mieste turėjo pagrindinės lietuvių politinės partijos: krikščionys demokratai, socialdemokratai, socialistai liaudininkai, lietuvių tautos Santaros (Santara) ir Pažangos (Tautos pažangos partija). Veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Rusijos organizacijos Centro komitetas (vadovas M. Yčas). 1916 B. Čėsnio iniciatyva įkurta Česlovo Sasnausko draugija. Lietuvių spaustuvė leido lietuviškas knygas. 1915–17 ėjo savaitraštis Lietuvių balsas (iki 1916 vienintelis lietuviškas laikraštis Rusijoje; nuo 1917 Tautos pažangos partijos organas), 1916–18 krikščionių demokratų laikraštis Vadas, liaudininkų srovės savaitraštis Naujoji Lietuva, liberalūs laikraščiai – 1917–18 Santara, 1918 – Laisvas žodis. 1917 Petrograde įkurta lietuvių gimnazija (1918 04 mokėsi 172 moksleiviai).
Petrogradas tapo vienu svarbiausių lietuvių tautinio atgimimo centrų Rusijoje. Čia 1917 02–06 veikė Rusijos lietuvių politinė institucija Lietuvių tautos taryba. 1917 05 27–06 03 vykusiame Rusijos lietuvių seime Petrograde (daugiau kaip 330 delegatų) siūlyta kurti atskirą nuo Rusijos Lietuvos valstybę.
1916 12 sudarytas Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) Petrogrado organizacijos Lietuvių rajonas. Petrogrado lietuviai bolševikai ir nemaža kitų lietuvių dalyvavo Rusijos Vasario revoliucijoje. 1917 04–1918 03 ėjo laikraštis Tiesa, 1917 10–1918 03 veikė Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) lietuvių sekcijų centro biuras (Z. Angarietis, Juozas Dumša, V. Kapsukas); miestas tapo Rusijos lietuvių bolševikų centru. Daug lietuvių dalyvavo Spalio perversme. 1917 12–1918 03 Petrograde veikė Lietuvos reikalų komisariatas.
Po Bresto taikos (1918 03) lietuvių mieste ėmė mažėti; dauguma jų išvyko į Lietuvą. 1920 07 12 Lietuvai su Sovietų Rusija pasirašius taikos sutartį (Lietuvos-Sovietų Rusijos taika) mieste įsteigtas Lietuvos Respublikos konsulatas. Iki 1923 dauguma lietuvių iš Sankt Peterburgo grįžo į Lietuvą.
20 a. antroje pusėje
Po II pasaulinio karo keli šimtai lietuvių baigė Leningrado aukštąsias mokyklas. S. Banaitis 1947–54 buvo Leningrado karo medicinos akademijos katedros vedėjas. Nuo 1950 Leningrado Mažajame operos ir baleto teatre (įkurtas 1944) dainavo D. Lukštoraupis, 1960–70 – J. Jocys, 1961–67 šoko A. Beliukevičius, 1971– E. Bukaitis. 1950–54 Leningrado Kirovo operos ir baleto teatre dainavo V. Adamkevičius, 1965–81 – O. Glinskaitė, dirigavo A. H. Žiūraitis. 1952–56 K. Petkevičius buvo Burevestnik krepšinio komandos kapitonas, 1956–58 dėstė Kūno kultūros institute.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę
Leningrado lietuviai rėmė 20 a. 9 dešimtmetyje prasidėjusį Lietuvos tautinį atgimimą. 1989–91 miesto renginiuose aiškino Lietuvos žmonių pasipriešinimo sovietų režimui tikslus, platino Sąjūdžio spaudą rusų kalba.
1991 Sankt Peterburge įkurta Lietuvių draugija. 1991 10 09 Lietuvai atkūrus diplomatinius santykius su Rusija, Sankt Peterburge veiklą atnaujino Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas. Sankt Peterburgo universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos centre nuo 2005 dėstoma lietuvių kalba. 2007 Sankt Peterburge surengta tarptautinė mokslinė konferencija Maironis ir dvasinis Lietuvos atgimimas (Peterburgo perspektyva). Nuo 2005 Sankt Peterburgo kunigų seminarijos bažnyčioje aukotos mišios lietuvių kalba (kunigas R. Gudelis, rinkosi 40–80 lietuvių). Nuo 2008 Sankt Peterburge leistas elektroninis laikraštis Peterburgo lietuvis.
Veikia Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinė kultūrinė autonomija (pirmininkas Gintautas Želvys), regioninė visuomeninė organizacija Sankt Peterburgo lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras (vadovė Veronika Barčkutė), Lietuvių namai, vokalinis ansamblis Neringa (nuo 2006, vadovė Svetlana Semagina), etninė mokykla Vyturėlis (vadovė Liudmila Kašina), lituanistinė mokykla (vadovės Apolonija Kalniūtė).
Statistika
Prieš I pasaulinio karo Sankt Peterburge gyveno apie 25 000–30 000, 1914 – apie 150 000, 1927 – apie 6000, 1959 – 2360, 1970 – 3260, 2004 –apie 5000, 2011 – apie 2000 lietuvių.
-Sankt Peterburgas; -Peterburgas; -Petrogrado lietuviai; -Leningrado lietuviai; Petrogradas; -Leningradas