sanktorãlas (lot. sanctorale < sanctus – šventas), Katalikų Bažnyčioje – liturginė knyga, kurioje išdėstytos šventės, skirtos šventiesiems, ir pagal švenčių laiką surašyti Mišių arba brevijoriaus liturginiai tekstai, skirti toms šventėms. Sanktoralas pradėjo formuotis kartu su šventųjų kultu, ilgainiui į sanktoralą buvo įtraukiami naujų šventųjų vardai. Paskelbus norminį Romos mišiolą (1570) ir brevijorių (1568) šventųjų minėjimų skaičius buvo gerokai sumažintas, sanktoralas redukuotas į visuotinį Romos kalendorių ir pavienių kraštų, vyskupijų bei vienuolynų dalinius kalendorius. Sanktoralas skiriasi nuo temporalo (lot. tempus – laikas) – jame surašyti švenčių, skirtų Jėzui Kristui, tekstai.
2245