Sanlucar de Barrameda
Sanlúcar de Barrameda (Sanlùkar de Baramedà), miestas Ispanijos pietvakariuose, Andalūzijoje, į šiaurę nuo Cádizo, prie Cádizo įlankos ir Guadalquiviro upės estuarijos (jos kairiajame krante). 67 800 gyventojų (2012). Prekybos (išvežama daržovės, apelsinai), žvejybos, karinis, jachtų uostas. Geležinkelis į Cádizą. Baltojo Andalūzijos vyno Manzanilla gamyba. Sanlúcar de Barramedos apylinkėse auginami vynmedžiai, javai, citrinmedžiai. Costa de la Luzo pakrantės turizmo centras, pajūrio kurortas. Kasmetinės tarptautinės raitelių lenktynės Sanlúcar de Barramedos paplūdimiu (vyksta rugpjūtį; seniausios Ispanijoje, pirmosios įvyko 1845). Jūrų muziejus. Senamiestyje – buvę Medinos‑Sidonijos kunigaikščių rūmai (15 a. perstatyti iš arabų tvirtovės; dabar dailės muziejus, miesto archyvas). Dievo Motinos bažnyčia (14 amžius). Į šiaurę nuo Sanlúcar de Barramedos yra Doñanos nacionalinis parkas (1994 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą).
Istorija
Antikos laikais dabartinio Sanlúcar de Barramedos vietoje buvo Eburos ar Eboros miestas ir šventykla (Luciferi Fanum). Arabų valdymo laikotarpiu (nuo 711) miestas vadintas Masaguedu, jį puldinėjo vikingai (807, 812, 844, 859). 1248 Kastilijos karalius Ferdinandas III atkariavo jį, bet krikščionių valdžia buvo įtvirtinta tik 1264 numalšinus vietos mudecharų sukilimą. Manoma, šiuo laikotarpiu miestas pradėtas vadinti Sanlúcaru arba San Lúcaru, pastatyti pirmieji įtvirtinimai. Vėliau tapo prekybos su Viduržemio jūros ir Šiaurės Europos uostais centru. Iš Sanlúcar de Barramedos uosto 1498 K. Kolumbas išplaukė į savo trečiąją kelionę per Atlanto vandenyną, 1519 F. Magelano vadovaujama ekspedicija (5 laivai) išplaukė į kelionę aplink pasaulį (1522 apiplaukęs pasaulį į Sanlúcar de Barramedą grįžo vienintelis likęs laivas Victoria). Miesto strateginė reikšmė smuko 1711 perkėlus Ispanijos karalystės prekybos su užjūrio kraštais namus iš Sevilijos į Cádizo uostą. 1833 Sanlúcar de Barrameda prijungtas prie Cádizo provincijos. 19 a. čia atsirado daug aristokratijai priklausančių pastatų (elitinio turizmo centru miestas išliko ir 20 amžiuje).