Sanok (Sãnokas), miestas Lenkijos pietryčiuose, Pakarpatės vaivadijoje, į pietryčius nuo Krosno, abipus Sano (Vyslos intakas) aukštupio; apskrities centras.
Sanok
35 546 gyventojai (2021). Geležinkelis ir plentas į Krosno. Autobusų gamyba (Autosan S.A. bendrovės įmonės), chemijos (gumos gaminių gamyba, gumos ir plastikų perdirbimas), maisto (mėsos, pieno), medienos apdirbimo, baldų, siuvimo, stiklo, metalo gaminių, statybinių medžiagų pramonė. Sanoko apylinkėse gaunamos gamtinės dujos. Mieleco laisvosios ekonominės zonos padalinys (nuo 2002). Turizmas. Prie Sanoko yra Słonnų kalnų kraštovaizdžio parkas. Specialioji aukštoji mokykla su biblioteka; miesto, muziejų bibliotekos. Istorijos muziejus (pilyje; yra daugiau kaip 700 ikonų, 16–20 a.), tapybos galerija, buities muziejus (skansenas; didžiausias Lenkijoje). Tarptautinis liaudies dainų ir muzikos festivalis.
2271
Architektūra
Išliko renesansinės pilies centrinė dalis (1523–48 perstatyta ant gotikinės pilies liekanų, rekonstruota 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje, iš dalies restauruota ir rekonstruota 1954; dabar istorijos muziejus). Barokinis pranciškonų vienuolyno (perstatytas 1847, išplėstas 1886) ansamblis su Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Klasicistinė Švenčiausiosios Trejybės cerkvė (1784–89, varpinė, 1827), neogotikos ir neoklasicizmo bruožų rotušė (18 a. pabaiga, rekonstruota 1892, 1934), eklektinė Viešpaties Atsimainymo bažnyčia (1874–87, baigta 1905, architektas J. Braunseisas), sinagoga (1924).
2271
Istorija
Pradėjo kurtis 10 a., istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1051. 10–14 a. dėl Sanoko varžėsi Lenkija ir Kijevo Rusia, vėliau Haličo kunigaikštystė. 1339 Sanokas gavo miesto teises. Nuo 1344 priklausė Lenkijai. 1366 ir 1368 gavo ūkinių privilegijų, sparčiai plėtoti amatai ir prekyba. Nuo 1366 žemės, kaštelionijos ir pilies seniūnijos centras.
Suklestėjo valdant Jogailaičiams. 1415 Sanoke Jogaila vedė trečiąją žmoną Elzbietą Granowską, po Jogailos mirties (1434) Sanoko pilyje 1435–61 (su pertraukomis) gyveno jo našlė Sofija Alšėniškė. 16 a. mieste susidarė žydų bendruomenė. 17 a. nusiaubtas totorių (1626), Švedijos (1655–60) ir Transilvanijos (1657) kariuomenės, dėl karų ir gaisrų smuko. Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo 1772–1918 priklausė Austrijai. 1872 iki Sanoko nutiestas geležinkelis.
Per I pasaulinį karą 1915 užimtas Rusijos kariuomenės, per II – nacių Vokietijos, čia 1939–44 veikė nacių kalėjimas, 1940–43 priverstinio darbo, 1941–44 SSRS karo belaisvių stovykla, 1942–43 getas (apie 15 000 gyventojų, dalis sušaudyta, kiti išvežti į koncentracijos stovyklas). 1786–1972 ir nuo 1999 apskrities centras.
2271