Sanssouci (Sansus), architektūros paminklas Potsdame. Su Berlyno kitais rūmais ir parkais – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1990).
Architektūra
Ansamblį sudaro rokokiniai Sanssouci rūmai (1747, architektas G. W. von Knobelsdorffas, prie projektavimo prisidėjo ir karalius Frydrichas II Didysis) su prancūziškuoju parku (1744, terasomis išdėstyto parterio centre – fontanas, 1748), klasicistiniai Charlottenhofo rūmai (1829, architektas K. F. Schinkelis) su angliškuoju parku (pradėtas 1826, kraštovaizdžio architektas P. J. Lenné).
Sanssouci rūmai Potsdame (1747, architektas G. W. von Knobelsdorffas, priekyje – skulptūra Minerva 1760, skulptorius F. G. Adamas)
Oranžerijos rūmai Sanssouci rūmų parke (1860, architektai F. A. Stüleris, L. Persiusas, L. F. Hesse, priekyje – skulptūra Šaulys 1902, skulptorius E. M. Geygeris)
Prancūziškajame parke yra seniausias muziejaus pastatas Vokietijoje – Paveikslų galerija, Kiniškas paviljonas (abu 1764, abiejų architektas J. G. Büringas), barokiniai Naujieji (1766, architektas H. L. Mangeris), Kameros (1769, architektas K. Ph. Chr. Gontardas) rūmai, Belvederis (architektas G. Chr. Ungeris), Drakono namas (abu 1772, architektas K. Ph. Chr. Gontardas), vėjo malūnas (1791, 20 a. antroje pusėje atstatytas), Taikos bažnyčia (1854, architektai L. Persiusas, F. A. Stüleris, pastatyta pagal Šv. Klemenso bažnyčios Romoje pavyzdį), Oranžerijos rūmai (1860, architektai F. A. Stüleris, L. Persiusas, L. F. Hesse), angliškajame – romėniškos pirtys (1840, architektas K. F. Schinkelis).
Istorija
Sanssousi ansamblis (pranc. sans souci – be rūpesčių), suprojektuotas kaip Prūsijos karaliaus Frydricho II Didžiojo vasaros rezidencija. Naujieji rūmai pastatyti pažymint Septynerių metų karo (1756–63) pabaigą. Valdant Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui IV rūmai išplėsti (1842, dabar Potsdamo universiteto padalinys; į jų rūsio kriptą 1991 perkelti Frydricho II Didžiojo palaikai). Per II pasaulinį karą dalis statinių buvo sugriauta, jie atstatyti 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje.
2271