santãliniai (Santalaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. 36 gentys, apie 500 rūšių. Paplitusi visuose žemynuose nuo atogrąžų, paatogrąžių ir vidutiniškai šilto, kelios rūšys – vėsaus klimato srityse.
Žolės ir krūmai, retai medžiai. Dauguma yra pusiau parazitai, prisitvirtina prie kitų augalų šaknų, rečiau ant medžių šakų, ir iš jų ima vandenį su mineralinėmis medžiagomis. Lapai paprastieji pražanginiai, retai priešiniai, lygiakraščiai, plunksniškai arba plaštakiškai gysloti. Žiedai dvilyčiai, rečiau vienalyčiai, taisyklingieji, pavieniai lapų pažastyse arba susitelkę į pažastinius šluotelės, kekės ar skėčio pavidalo žiedynus. Apyžiedis vamzdiškas arba piltuviškas, su 3–6, kartais 8 skiautėmis. Kuokelių tiek pat kiek apyžiedžio skiaučių, piestelė 1. Vaisius – kaulavaisis arba riešutėlis su 1 sėkla.
Didžiausią ekonominę reikšmę turi kai kurie santalo genties augalai. Jų mediena naudojama baldų pramonėje ir apdailai, iš visų dalių gaunami eteriniai aliejai, naudojami maisto, parfumerijos, farmacijos ir kosmetikos pramonėje.
Kai kurie santaliniai veda valgomus vaisius. Keliolikos rūšių augalai, priklausantys santalo, miečio (Taxillus), šlerbenio (Dendrophthoe), ozyrio (Osyris) ir kitoms gentims yra svarbūs vaistiniai augalai.
Lietuvoje savaime paplitusios linlapio genties rūšys.
849