„Santara“, Lietùvių jaunmo draugjų sjunga, Prsų lietùvių draugjų „Santara“, Lietùvių jaunmo draugjų sántara Klapėdoje, Mažosios Lietuvos lietuviška organizacija. 1912–19 veikė Rytų Prūsijoje (su centru Tilžėje), 1923–39 – tik Klaipėdos krašte (su centru Klaipėdoje). Susikūrė iš 13 draugijų (jų centralizaciją sutrukdė I pasaulinis karas). Aukščiausiosios valdymo institucijos buvo draugijų Įgaliotinių taryba ir valdyba (M. Ašmutaitis, J. Margys, J. Vanagaitis, K. Urėdaitis, Vydūnas).
Organizacijos tikslas – organizuoti Mažosios Lietuvos regiono lietuvių jaunimo veiklą, plėtoti kultūrą ir sportą, skatinti domėtis lietuvių kalba, literatūra, muzika, istorija, suartinti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvius. 1923 draugijų veikla buvo atgaivinta. Dalis santaros narių ir jų vadovų 1923 perėjo į populiarią Šaulių sąjungą. Nuo 1934 sąjunga buvo centralizuota, pertvarkyta, įsteigta vado pareigybė, uniforma, rikiuotė, karinis rengimas, keltas ir tautinės kovos tikslas.
Nuo 1934 07 sąjunga bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos tautininkų organizacija Jaunoji Lietuva, tapo jos padaliniu. Sąjungos taryba kartu su Lietuvos Respublikos Lietuvių draugijų komitetu skyrė sąjungos vadą. Buvo šaukiami visuotiniai atstovų suvažiavimai. 1934 Klaipėdoje įkurtas Santaros sporto padalinys – Santaros sporto organizacija. 1936 Santara turėjo 78 skyrius, 2699 (1938 – apie 4000) narius, 19 chorų, kelis pučiamųjų orkestrus, 80 kilnojamųjų bibliotekėlių (priklausė „Santaros“ bibliotekai), rengė sąskrydžius, vakarus, gegužines, sporto varžybas.
Organizacija leido laikraščius Darželis (1921), Kibirkštis (1921–22), Santara (1924–39; laikraščio Lietuvos keleivis priedas). Išleido apie 10 knygų ir knygelių apie jaunimo veiklą ir švietimą. Santarai veikti nuo 1936 trukdė A. Baldžiaus vadovaujama Klaipėdos krašto Direktorija. 1938 pabaigoje daug sąjungos narių įstojo į Klaipėdos krašto nacistines organizacijas. 1939 pradžioje jos veikla nutrūko.
Pirmasis Santaros organizacijos vadovas buvo Vydūnas, paskutinis – Jurgis Reizgys (1938–39).
2271