Santiago de Compostela (Santjãgo de Kompostelà), miestas Ispanijos šiaurės vakaruose, Kantabrijos kalnų vakarinėse prieškalnėse, apie 30 km nuo Atlanto vandenyno; Galisijos autonominės srities centras.
97 300 gyventojų (2019).
Per Santiago de Compostelą eina La Coruños–Vigo geležinkelis ir automobilių magistralė; geležinkelis ir plentas į Orensę. Tarptautinis oro uostas (į šiaurės rytus nuo Santiago de Compostelos; 2,90 mln. keleivių, 2019).
Santiago de Compostela – vienas seniausių Europoje krikščionių kulto, piligrimystės centrų; maldininkų lankomas katedroje esantis šv. Jokūbo kapas. Santiago de Compostelos, arba Šv. Jokūbo, maldininkų kelias į Santiago de Compostelą (Camino de Santiago de Compostela), prasidedantis Prancūzijoje, 1993 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.
Medienos apdirbimo, automobilių, telekomunikacijų ir elektronikos, maisto, tekstilės, odos pramonė. Dailieji amatai (sidabro ir kitų dirbinių gamyba, medžio raižyba). Galvijų prekyba. Turizmas.
Santiago de Compostelos universitetas (įkurtas 1495). Dvasinė seminarija.
Katedros, Galisijos liaudies, piligrimystės, Eugenio Granellio fondo, Galisijos šiuolaikinio meno, gamtos istorijos ir kiti muziejai, galerijos.
Nuo 1981 Santiago de Compostela – Galisijos autonominės srities centras.
2271
Architektūra
Šv. apaštalo Jokūbo katedra Santiago de Composteloje (pradėta apie 1080)
Senamiestis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1985). Romaninė Šv. apaštalo Jokūbo katedra (pradėta apie 1080, nartekse – skulptūrinis portalas Pórtico de la Gloria, 1168–88, barokinis vakarinis fasadas, 1730–50, laiptai, 1747, architektas F. de Casasas y Novoa). Aikštėje Plaza del Obradoiro – D. Gelmírezo rūmai (1120–1266, dabar Vyskupo rūmai), Katalikų karalių ligoninė (plateresko portalas, 1501–11, architektas E. de Egasas, dabar viešbutis), Šv. Jeronimo (1665, 13 a. portalas), Rajoy (1766–77, dabar rotušė) rūmai. Barokinis Šv. Martyno Pinario (9–19 a.), Šv. Pranciškaus (manoma, 1214) vienuolynas, Santa María Salomé, Santa María la Real del Sar (abi 12 a.) bažnyčios. Galisijos modernaus meno muziejaus (1997), universiteto Žurnalistikos fakulteto (1999, abiejų architektas A. Siza) rūmai.
2271
Istorija
Dabartinės Santiago de Compostelos vietoje antikos laikais buvo romėnų kapinės ir krikščionių šventykla. Apie 830 čia, pasak legendos, stebuklingu būdu atsivėrė 44 m. Jeruzalėje nukankinto apaštalo Jokūbo kapas su palaikais (pasak kitos legendos, jo palaikai buvo perkelti į Ispaniją, nes jis čia evangelizavo).
9 a. pirmoje pusėje valdęs Astūrijos karalius Alfonsas II prie kapo pastatydino bažnyčią, karalius Alfonsas III ją perstatė. Iš pradžių žinoma tik vietos gyventojams nuo 10 a. Santiago de Compostela tapo viena svarbiausių (po Romos ir Jeruzalės) krikščionių piligrimystės vietų. Pastatyti įtvirtinimai gynė miestą nuo arabų ir vikingų puldinėjimų.
Nuo 12 a. vyskupijos (stipriai remiamõs popiežių) centras, jo gyventojai (Santiago de Compostela ilgai buvo daugiatautis miestas) kovojo su vyskupais dėl savivaldos. 1495 įsteigta mokykla greitai gavo universiteto statusą. Santiago de Compostelos gerovė pirmiausia priklausė nuo religinio gyvenimo, todėl 16 a. Europoje kilus reformacijai ir susilpnėjus piligrimystės tradicijoms miestas smuko.
Per Napoleono karus užėmė ir nusiaubė Prancūzijos kariuomenė. 1800 čia pradėtas leisti pirmasis Galisijoje laikraštis.
19 a. Santiago de Compostela buvo karlistų ir kovos dėl Galisijos autonomijos centras.
Piligrimystės tradicijos atgimė 20 a. pabaigoje; 21 a. 2 dešimtmetyje šv. Jokūbo kapą aplankiusių piligrimų skaičius viršijo 200 tūkst. kasmet.
2271
-Compostela; Kompostelos Santjagas; -Santjagas