Santiago del Estero (Santjãgo del Estèras), provincija Argentinos šiaurėje.
Plotas 136 351 km2. 968 300 gyventojų (2019). Centras ir didžiausias miestas – Santiago del Estero (401 800 gyventojų aglomeracijoje, 2019). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Termas de Río Hondo (35,5), Fríasas (27,9), Añatuya (24,6). Santiago del Estero teritorijos rytinę dalį apima Gran Chaco gamtinė sritis, vakarinę dalį – Andų Pagrindinės Kordiljeros priekalnės, pietvakarinę dalį – Salinas Grandeso druskožeminė dykuma.
Klimatas subtropinis žemyninis. Vidutinė metinė oro temperatūra 19 °C. Per metus iškrinta 500–800 mm kritulių. Didžiausios upės: Salado, Dulce. Dirvožemiai daugiausia kaštonžemiai, kalciažemiai, druskožemiai, upių slėniuose – salpžemiai. Copo nacionalinis parkas.
Maisto (mėsos, pieno, tabako), tekstilės (vilnų), odos, medienos apdirbimo pramonė. Dirbtinai drėkinamose teritorijose auginama vilnamedžiai, vynmedžiai, vaismedžiai (melionai), liucernos, kukurūzai, sojos, veisiama galvijai, avys, ožkos. Kertamas miškas. Turizmas (lankomas vienas seniausių Argentinos miestų – Santiago del Estero). Per Santiago del Estero eina Tucumáno–Buenos Airių geležinkelis ir plentas.
Istorija
Ikikolumbiniu laikotarpiu dabartinėje Santiago del Estero teritorijoje gyveno indėnų gentys. Pirmąją europiečių gyvenvietę – Santiago del Estero – 1553 įkūrė ispanų konkistadoras F. de Aguirre, steigęs indėnams enkomjendas. Šis miestas kurį laiką buvo La Platos vicekaralystei priklausančios San Miguelio de Tucumáno intendantūros, vėliau – ir vyskupijos centras. 1820, kraštą atskyrus nuo Tucumáno provincijos, jam suteiktas provincijos statusas. 19 a. Santiago del Estero buvo ekstensyviosios žemdirbystės kraštas; britų kapitalo finansuojamos medienos pramonės įmonės apdirbo provincijoje gausiai augančių kvebrachų medieną. 1884 per Santiago del Estero teritoriją nutiestas geležinkelis. 1956 netoli sostinės Santiago del Estero pastačius Los Quirogos užtvanką, 1963 – Los Quirogos hidroelektrinę drėkinamose Santiago del Estero šiaurės vakarinės dalies žemėse pradėta auginti vilnamedžius.