Santo Domingas

Sánto Domngas (Santo Domingo), Santo Domingo de Guzmán, Dominikos Respublikos sostinė.

3,39 mln. gyventojų (2021; aglomeracijoje apie 4 mln. gyventojų). Centrinę Santo Domingo dalį užima Nacionalinė apygarda (plotas 91,6 km², 1,04 mln. gyventojų; 2019).

Santo Domingas įsikūręs Dominikos Respublikos pietuose prie Karibų jūros ir Ozamos upės žiočių. Prekybos uostas (išvežami žemės ūkio produktai). Plentai į Santiago, La Romaną. 2 tarptautiniai oro uostai. Santo Domingas – svarbus finansų, kultūros, turizmo, pramonės centras. Mieste įsikūrusios centrinės bankų, vertybinių popierių biržų būstinės. Laivų statyba. Metalurgija, maisto (alkoholinių gėrimų, cukraus, mėsos), statybinių medžiagų (cemento, stiklo), chemijos (plastikų, farmacijos), naftos chemijos, tekstilės, siuvimo, odos apdirbimo, avalynės, popieriaus pramonė. Turizmas. Santo Domingo apylinkėse auginamos cukranendrės, veisiami galvijai. Santo Domingo universitetas (įkurtas 1538; vienas seniausių universitetų Amerikoje), technologijos institutas, konservatorija ir kitos aukštosios mokyklos. Nacionalinis istorijos ir geografijos, nacionalinis gamtos istorijos, šiuolaikinio meno, Dominikos Respublikos vyrų ir kiti muziejai. Nacionalinis teatras. Nacionalinis simfoninis orkestras. Nacionalinė biblioteka. Botanikos, zoologijos sodai. Nacionalinis akvariumas.

2271

Architektūra

Švč. Mergelės Marijos katedra Santo Dominge (1514–42)

Taisyklingo plano senamiestis su kolonijinio laikotarpio statiniais – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1990). Išliko Šv. Mikalojaus špitolės, Ozamos tvirtovės su bokštu (visi 1503), Šv. Pranciškaus vienuolyno (1512–55), miesto sienos su vartais (1578) fragmentų. Seniausia Amerikoje – Švč. Mergelės Marijos katedra (1514–42). Rūmai – Alcázar de Colón (1514, dabar muziejus), teatro (1913), Nacionaliniai (1947, architektas G. D’Alessandro), Jėzuitų bažnyčia (1714–46, dabar Nacionalinis panteonas).

2271

Istorija

Santo Domingą 1496 įkūrė K. Kolumbo brolis Bartolomėjus (seniausia Amerikoje nuolatinė europiečių gyvenvietė). Iki 1502 karalienės Izabelės I garbei miestas buvo vadinamas Naująja Izabele (ispaniškai La Nueva Isabela), vėliau šv. Dominyko garbei pavadintas Santo Domingo vardu. 16 a. buvo visų Ispanijos valdų Amerikoje centras. 1586 apiplėštas F. Drake’o vadovaujamų anglų bukanjerų. 1655 Santo Domingo gyventojai atrėmė miestą užvaldyti siekiančias britų karines pajėgas. Nuo 18 a. dirbti plantacijose į Santo Domingo uostą buvo įvežami vergai iš Afrikos. Nuo 1795 Santo Domingas priklausė prancūzams, 1801 užimtas sukilusių Haičio vergų, kurie siekė salos nepriklausomybės. 1809 Santo Domingą vėl užvaldė ispanai. 1821 nepriklausomu pasiskelbusio Santo Domingo (1822 jis prijungtas prie Haičio), nuo 1844 – nepriklausomos Dominikos Respublikos sostinė. 1916–24 užimtas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės. 1930 labai nukentėjo nuo uragano. 1936 diktatorius R. L. Trujillo y Molina pervadino miestą savo vardu (Ciudad Trujillo), 1961 grąžintas ankstesnis pavadinimas. 1956, 1959, 1960 mieste vyko ginkluoti neramumai, 1965 – pilietinio karo kovos.

2271