Santuoka
Sántuoka, Sántuokos sakrameñtas, sakrameñtinė sántuoka, Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčiose – vienas iš 7 sakramentų – liturginiu aktu sudaryta sutartis, pagal kurią moteris ir vyras laisvai atsiduoda vienas kitam ir sukuria bendrą gyvenimą. Santuoka yra skirta sutuoktinių labui, vaikų gimdymui ir auklėjimui; neleidžiama poligamija ir neteisėta ištuoka; santuokos paskelbimą negaliojančia sprendžia bažnytinis teismas. Santuoka yra įsteigta Jėzaus Kristaus. Santuokos esmė – vienumas ir nesuardomumas – žymi Kristaus ir Bažnyčios vienybę (Mt 19, 3–9). Pakartotai susituokę išsiskyrusieji, tebesant gyvam teisėtam sutuoktiniui, negali priimti eucharistinės Komunijos, Atgailos sakramento (išskyrus tuos, kurie gailisi pažeidę Santuoką ir pasižada gyventi visiškai susilaikydami), atlikti tam tikrų bažnytinių pareigų, bet gali gyventi krikščioniškai. Santuokos sakramento teikėjai yra patys besituokiantieji. Dvasininkas ar vietos vyskupo įgaliotas pasaulietis (išimtiniu atveju) yra tik santuokos sudarymo liudytojas Bažnyčios vardu. Bažnytinę santuokinę sutartį sudaro pakrikštyti vyras ir moteris, laisvai pareikšdami savo sutikimą ir neturintys prigimtinės ar bažnytinės teisės nurodytų kliūčių. Mišriai santuokai (katalikų ir pakrikštytų nekatalikų) arba skirtingų religijų asmenų (katalikų ir nekrikštytų) reikia specialaus bažnytinės valdžios leidimo. Santuoka dažniausiai sudaroma viešai bažnyčioje, su liturginėmis apeigomis, dalyvaujant dvasininkui, santuokos 2 liudininkams ir susirinkusiems tikintiesiems. Tuokiamasi per Mišias po Evangelijos ir homilijos prieš visuotinę tikinčiųjų maldą, kartais ir be Mišių, tik su Dievo žodžio liturgija. Jungtuvių apeigų esminiai liturginiai dėmenys: klausimai jauniesiems prieš priesaiką, santuokinė priesaika, jos patvirtinimas, žiedų palaiminimas ir įteikimas.
Santuokos laiminimas įsitvirtino 3 a., nuo 4 a. ją pradėta laiminti ir per Mišias. Santuoką kaip sakramentą patvirtino Laterano II susirinkimas (1139). Popiežiai Mikalojus I (866) ir Inocentas III (1198) paskelbė, kad santuokinei sutarčiai užtenka tik besituokiančiųjų sutikimo. Tridento susirinkimas 1547 paskelbė, kad tik Bažnyčia yra kompetentinga teisiškai tvarkyti santuokos klausimus.
Katalikų dvasininkai ir stačiatikių vyskupai privalo laikytis celibato, stačiatikių diakonai ir kunigai gali būti vedę, bet Santuoką sudarę iki šventimų.
2245