santuoknis ámžius, amžius, kurio sulaukęs asmuo gali sudaryti santuoką. Santuokinis amžius yra viena santuokos sudarymo sąlygų. Santuokinis amžius nustatomas atsižvelgiant į valstybėje vyraujančias religines, kultūrines tradicijas, visuomenines vertybines nuostatas. Daugelyje Europos šalių santuokinis amžius vyrams ir moterims yra 18 m., su teismo ar tėvų leidimu gali tuoktis sukakę 14 m. (pvz., Sakartvele), 15 m. (pvz., Danijoje, Estijoje), 16 m. (pvz., Baltarusijoje, Kipre, Italijoje ir daugelyje kitų valstybių). Siekiant apsaugoti vaikų teises dažniausiai nustatoma, kad vienas iš sutuoktinių būtų pilnametis (pvz., Vokietijoje), nepilnamečiams sutuoktiniams skiriamas globėjas (pvz., Prancūzijoje). Daugelio Azijos ir Afrikos valstybių nustatytas santuokinis amžius vyrams yra didesnis nei moterims (pvz., Izraelyje, Madagaskare – 18 m. vyrams, 17 m. moterims, Japonijoje – 20 m. vyrams, 18 m. moterims, Bangladeše – 21 m. vyrams, 18 m. moterims, Senegale – 20 m. vyrams, 16 m. moterims, Tanzanijoje – 18 m. vyrams, 15 m. moterims, nors galima vesti mergaitę, nesukakusią 12 m., jei iki jai sueis 12 m. su ja nebus lytinių santykių). Kai kuriose valstybėse santuokinis amžius nenustatytas (pvz., Brunėjuje). Daugelyje Lotynų Amerikos šalių santuokinis amžius yra 18 m. (pvz., Argentinoje, Čilėje, Brazilijoje, Venesueloje), Paragvajuje – 16 metų. Šiaurės Amerikos valstybėse santuokinis amžius gali būti 21 m. (pvz., Puerto Rike), 20 m. (pvz., Meksikoje), 18 m. (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje). Norint tuoktis sukakus 18–15 m. dažniausiai reikalingas tėvų sutikimas.
LIETUVOS I ir II Statutuose (Lietuvos Statutas) nustatytas santuokinis amžius moterims buvo 15 m., III Lietuvos Statute – 13 metų. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę santuokinį amžių reglamentavo įvairūs įstatymai. Pagal pagrindinėje Lietuvos dalyje galiojusio Rusijos Įstatymų sąvado X tomo I dalies nuostatas minimalus santuokinis amžius vyrams buvo 18 m., moterims – 16 m. ir nesutapo su vyrų ir moterų pilnametyste (iki 21 m. susituokę vyrai ir moterys buvo ribotai veiksnūs ir globojami tėvų ar teismo paskirtų asmenų). Stačiatikiams buvo nustatytas maksimalus 80 m. santuokinis amžius. Klaipėdos krašte galiojęs Vokietijos imperijos 1900 Civilinis kodeksas nustatė 21 m. santuokinį amžių vyrams ir 16 m. moterims. Pagal 1926 Rusijos Sovietinės Federacinės Socialistinės Respublikos santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksą (Lietuvoje galiojo 1940–41 ir 1944–69) santuokinis amžius buvo 18 metų. Miestų ir rajonų tarybų prezidiumai išimtiniais atvejais santuokinį amžių moterims galėjo sumažinti vienais metais. LSSR santuokos ir šeimos kodeksas (1969) nustatė 18 m. santuokinį amžių, išimtiniais atvejais buvo leidžiama tuoktis asmenims, nesulaukusiems santuokinio amžiaus.
Priėmus Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) santuoką leidžiama sudaryti asmenims, kurie jos sudarymo dieną turi 18 m., išimtiniais atvejais – ir jaunesniems. Nesulaukęs 18 m. asmuo, norėdamas sudaryti santuoką, turi kreiptis į teismą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo. Teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip 2 metais. Nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam 16 metų. Teismas, spręsdamas santuokinio amžiaus sumažinimo klausimą, posėdyje turi išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichikos bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis (pvz., nėštumą), dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių. Sprendžiant klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir ar tai atitinka nepilnamečio interesus. Sudaręs santuoką nepilnametis, kuriam buvo sumažintas santuokinis amžius, įgyja visišką veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jei vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nepraranda. Santuoka, sudaryta nepilnamečio, kuriam nebuvo sumažintas santuokinis amžius, gali būti pripažinta negaliojančia. Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia turi teisę pats nepilnametis, jo tėvai, globėjai, rūpintojai, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroras. Kai nepilnamečiam sutuoktiniui sukanka 18 m., ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti tik pats sutuoktinis.