sántykis, loginis požymis, priskiriamas dviem ar daugiau objektų. Pagal siejamų objektų skaičių santykiai skirstomi į dviviečius (a yra aukštesnis už b, a yra b tėvas), triviečius (a yra tarp b ir c, a yra b ir c sūnus), keturviečius (a yra toliau nuo b nei c nuo d) ir t. t. Moderniojoje logikoje santykis laikomas daugiaviečiu predikatu ir, priklausomai nuo siejamų elementų skaičiaus, ekstensionaliai apibrėžiamas kaip sutvarkytų objektų dvejetų, trejetų, ketvertų ir t. t. aibė. Dvivietis santykis, simboliškai žymimas xRy arba R(x, y), yra laikomas pagrindiniu. Santykio xRy visų objektų x aibė vadinama santykio sritimi, o visų objektų y aibė vadinama to santykio konversine sritimi. Santykio sritis ir konversinė sritis sudaro vadinamąjį santykio lauką. Skiriamos santykio pagrindinės loginės savybės – refleksyvumas, simetriškumas ir tranzityvumas, kurių pagrindu loginėmis operacijomis galima apibrėžti visas kitas santykio savybes. Santykis vadinamas refleksyviu, jei kiekvienam x yra teisinga xRx, t. y. kiekvienas objektas siejamas santykiu R su pačiu savimi. Santykis vadinamas simetrišku, jei kiekvienai objektų porai x ir y, kuriai teisinga xRy, yra teisinga ir yRx. Santykis vadinamas tranzityviu, jei visiems objektams x, y ir z, kuriems teisinga xRy ir yRz, yra teisinga ir xRz. Atitinkamai apibrėžiami nerefleksyvūs, nesimetriški ir netranzityvūs santykiai. Santykiai gali turėti kelias savybes vienu metu. Santykiai, pasižymintys refleksyvumu, simetriškumu ir tranzityvumu, yra vadinami lygybės, arba tapatybės, tipo santykiais.
76