Sapiẽgos (lenk. Sapiehowie), 15–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), Abiejų Tautų Respublikos (ATR), 19–20 a. Lenkijos ir Lietuvos didikų bei Katalikų Bažnyčios veikėjų giminė. Kunigaikščiai. 1700 Mykolas Pranciškus Sapiega kunigaikščio titulą gavo iš Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriaus, 1768 (kitais duomenimis, 1720) jį gavo visa giminė. Kilę iš Smolensko žemės stačiatikių bajorų. Save kildino iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Narimanto. Daugiausia valdų turėjo Baltarusijoje, Lietuvoje (ir Vilniuje), Lenkijoje. Rezidencijos: Ružanuose (pilyje), Kodeńyje, Alšėnuose (dabar Baltarusija) ir Vilniuje; turėjo rūmus su senatorių sale Varšuvoje (čia kartais rinkdavosi LDK seimeliai). Buvo galingiausi po kunigaikščių Radvilų. Nuo 16 a. Sapiegos ėmė pereiti į katalikybę.
Sapiegų herbas Lapinas (lenk. Lis)
16–18 a. 22 Sapiegos buvo LDK vaivados, 15 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkų (maršalka), kardinolas, 2 vyskupai, po keletą LDK kanclerių, etmonų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalkų, ATR 31 senatorius. Nuo 1684 Sapiegos beveik visą laiką buvo LDK artilerijos generolai. Atkakliai gynė LDK savarankiškumą.
Sapiegų Ružanų rūmų liekanos
Alšėnuose, Ružanuose, Prienuose, Rokantiškėse įsteigė popieriaus dirbtuvių, Ružanų, Derečino, Zelvos (dabar Gardino sr.) dvaruose 18 a. viduryje – teatrus (turėjo baleto trupę, chorą, instrumentinę kapelą). Ružanuose veikė muzikos, operos ir baleto mokyklos, turėjo manufaktūrų. 17 a. pabaigoje Sapiegos įsiviešpatavo LDK, dėl to kilo kitų didikų pasipriešinimas. 17 a. Sapiegos kovojo su Pacais, 17 a. pabaigoje –18 a. pradžioje su Sapiegomis ėmė kovoti didikų Oginskių grupuotė. Per Rusijos ir Švedijos Šiaurės karą (1700–21) Sapiegos rėmė Švedijos karalių Karolį II ir jo statytinį ATR valdovą Stanislovą Leščinskį. 1700 prieš Sapiegas susidarė LDK bajorų Valkininkų konfederacija; lemiamą mūšį prie Valkininkų Sapiegos pralaimėjo. Jų politinė ir ekonominė galia ėmė smukti. Nuo 19 a. Sapiegos sulenkėjo.
Giminės pradininkas Semionas (Simonas) –15 a. 5 dešimtmečio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero raštininkas. Jo sūnus Jonas (Ivanas; J. (I.) Sapiega) – Sapiegų giminės Kodeńio šakos, kitas sūnus diplomatas Bagdonas – Čerėjos (Sieversko; į šiaurę nuo Barysavo) šakos pradininkas. Iš Kodeńio šakos kilę Povilas Steponas, Mikalojus, Jonas Frydrichas, Kazimieras Nestoras, Aleksandras (1773–1812), Adomas, Adomas Steponas ir kiti, iš Čerėjos (Sieversko) – minėtasis Jonas (Ivanas), Leonas, Jonas Stanislovas, Kazimieras Leonas, Jonas Petras, Andrius, Povilas Jonas, Kazimieras Povilas Jonas, Benediktas Povilas, Aleksandras Povilas, Mykolas Juozapas, Mykolas Antanas, Aleksandras Mykolas, Jonas Kazimieras, Petras Povilas, Eustachy Kajetanas Sapieha (m. 1963).
Jono (Ivano) ir Alšėnų kunigaikštytės (Alšėnų kunigaikščiai) Onos sūnus Povilas Nestoras (g. apie 1481, m. 1580; Nestoru pramintas dėl ilgaamžiškumo) buvo Naugarduko vaivada. Kodeńyje pastatydino mūrinę cerkvę (joje 1550 palaidojo tėvą) su didžiuliu varpu, įkūrė Zapyškį (vėliau vadintas Sapiežiškiu), pastatydino Šv. Onos gotikinę bažnyčią. Bagdono sūnus Mikalojus (g. apie 1558, m. 1638) buvo LDK valstybės veikėjas. Bagdono kitas sūnus Povilas Steponas (1565–1635; P. S. Sapiega) buvo LDK pakancleris, mecenatas. Šio sūnus Mikalojus Povilas buvo Vitebsko vaivada, LDK pasiuntinys prie Šv. Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriaus Maksimiliano II (valdė 1564–76), iš kurio gavo imperijos grafo titulą. Kitas Mikalojus (g. apie 1581, m. 1644; M. Sapiega) pasižymėjo tarnaudamas Šv. Romos (Vokietijos) kariuomenėje. Jo sūnus pulkininkas Jonas Frydrichas (1618–64; J. F. Sapiega) vadovavo LDK kariniams daliniams kovose su ukrainiečiais kazokais ir totoriais, su švedais bei rusais. Jono (Ivano) vaikaitis LDK kancleris ir didysis etmonas, Vilniaus vaivada Leonas (1557–1633; L. Sapiega) buvo Sapiegų giminės politinės ir ekonominės galybės pagrindų kūrėjas, stiprino lietuvybę, nusipelnė LDK teisei. Šio sūnūs LDK didysis maršalka Jonas Stanislovas (J. S. Sapiega) ir LDK pakancleris, mecenatas Kazimieras Leonas (K. L. Sapiega) įgijo europietišką aukštąjį išsilavinimą, pasižymėjo karuose su švedais Livonijoje ir su Rusija. Leono pusbrolis Jonas Petras (J. P. Sapiega) tuose karuose pasižymėjo kaip talentingas karvedys, Dmitrijaus Apsišaukėlio II kariuomenės žygio į Maskvą ir ją užimant vadas. Karuose t. p. pasižymėjo Jono Petro sūnūs – kaštelionas, vaivada Andrius (A. Sapiega) ir vaivada, LDK didysis etmonas Povilas Jonas (P. J. Sapiega). Šis per švedų įsiveržimą į ATR liko ištikimas valdovui Jonui Kazimierui, sėkmingai kariavo su jais ir Rusijos kariuomene, vaidijosi su didikais Pacais. Iš Povilo Jono 4 sūnų žymiausi: vaivada, LDK didysis etmonas, ATR karų su turkais vienas vadų Kazimieras Povilas Jonas (K. P. J. Sapiega) ir LDK didysis iždininkas Benediktas Povilas (B. P. Sapiega). Broliai, kaip ir kitos Sapiegos, už Švedijos karaliaus Karolio XII ir jo statytinio Stanislovo Leščinskio rėmimą ATR Seimo buvo apkaltinti valstybės išdavyste, nušalinti nuo pareigų ir neteko žemės valdų. Kazimiero Povilo Jono sūnus generolas Mykolas Pranciškus (M. P. Sapiega) vadovavo Sapiegų kariuomenei 1700 Valkininkų mūšyje, savų bajorų nužudytas. Jo brolis LDK didysis maršalka Aleksandras Povilas (A. P. Sapiega) po pralaimėto mūšio ieškojo paramos iš Švedijos. Jo sūnus Kazimieras Leonas Karolis – LDK valstybės ir karo veikėjas. Aleksandro Povilo kitas sūnus, LDK pakancleris Mykolas Antanas (M. A. Sapiega) dalyvavo ATR didikų Čartoriskių politinės grupuotės Familija veikloje. Jo brolėnas Aleksandras Mykolas (A. M. Sapiega) – LDK kancleris, etmonas, LDK kariuomenės generolas. Benedikto Povilo sūnus Mykolas Juozapas (g. 1670, m. 1737) buvo Palenkės vaivada, jo ir kitų pastangomis Sapiegos vyravo LDK (iki pralaimėto 1700 Valkininkų mūšio). Pranciškaus Stepono sūnus Jonas Kazimieras (J. K. Sapiega) buvo talentingas karo vadas, turėjo didelių valdų Didžiojoje Lenkijoje. Dėl sūnaus Petro Povilo (P. P. Sapiega) sėkmingų vedybų tapo Rusijos feldmaršalu: sūnus vedė Rusijos imperatorienės Jekaterinos I dukterėčią S. Skavronskaitę, įgijo daug žemės valdų Livonijoje, Rusijoje ir tapo vienu turtingiausių ATR didikų. Kazimiero Vladislovo Sapiegos sūnus LDK kancleris Jonas Frydrichas (1680–1751; J. F. Sapiega) buvo literatas, daug lėšų skyrė kultūrai. Antirusiškos Baro konfederacijos (sudaryta 1768) vienas vadovų. Pulkininko Juozapo (J. Sapiega) sūnus Aleksandras (1773–1812; A. Sapiega) buvo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I bendražygis, Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos (1812) vienas vadovų. Aleksandro pusbrolis artilerijos generolas Kazimieras Nestoras (K. N. Sapiega) 1791 ATR Seime pateikė Gegužės trečiosios konstitucijos papildymą, ginantį LDK teises ir suverenumą (Abiejų Tautų tarpusavio įžadas).
Tarp Sapiegų buvo Katalikų Bažnyčios ir užsienio šalių veikėjų. Aleksandras (1624–71; A. Sapiega) buvo Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, Povilas Pranciškus (P. P. Sapiega; 1657–1715) – Žemaičių vyskupas, LDK maršalkos Aleksandro Povilo sūnus Juozapas Julijonas (J. J. Sapiega) – Vilniaus vyskupas (sufraganas). Prancūzmečio laikotarpio Aleksandro sūnus Leonas (L. Sapiega; 1803–78) ir jo sūnus Adomas (A. Sapiega) – Galicijos valstybės ir politiniai veikėjai. Adomo sūnus Adomas Steponas (A. S. Sapiega) – 20 a. pirmos pusės Krokuvos vyskupas metropolitas, kardinolas. Eustachy Kajetanas (E. K. Sapieha) – 20 a. Lenkijos valstybės veikėjas.
Sapiegų giminės dokumentai Vilnius 1995; L. Kiauleikytė XVII a. II pusės–XIX a. muzikinė Lietuvos dvarų kultūra: stiliaus epochų sankirtose Vilnius 2008; Sapiehowie: Materiały historyczno‑genealogiczne i majątkowe t. 1–3 Petersburg 1890–94; Dom Sapieżyński d. 1–2 Warszawa 1995–2008; Sapiehowie epoki Kodnia i Krasiczyna Lublin 2007; A. Tłomacki Sapiehowie Kodeńcy: historia rodu od kolebki do współczesności Warszawa 2009.
415
2808