saponinai

saponnai (lot. sapo, kilm. saponis – muilas), glikozidų grupė; beazočiai organiniai junginiai. Saponinai sudaro sapogeninas (steroidas arba triterpenas) ir angliavandenio (gliukozės, fruktozės, galaktozės, metilpentozės arba oligosacharido) liekana. Sintetinasi augaluose (pvz., gvazdikinių, raktažolinių, bervidinių, erškėtinių šeimų), kai kuriuose gyvūnuose (pvz., jūrų žvaigždėse, holoturijose). Dažniausiai kartūs, aštraus skonio. Kai kurie nuodingi (dirgina gleivinę, sukelia vėmimą). Patekę į organizmą su maistu dažniausiai pasidaro nenuodingi, nes žarnyne suyra arba nerezorbuojami. Patekę į kraują tirpdo eritrocitus. Daugelis saponinų veikia kaip antibiotikai, ypač žudo žemesniuosius grybus. Ištirpę vandenyje labai putoja. Kai kurie saponinai naudojami putojančiųjų gėrimų, chalvos, plonų audinių skalbiklių gamyboje, jų dedama į putų gesintuvus.