sapòtiniai (Sapotaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. 53 gentys, apie 1100 rūšių. Sapotiniai paplitę atogrąžų ir paatogrąžių srityse, retai – vidutiniškai šilto klimato zonose, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje, Australijoje, Indijos ir Ramiojo vandenyno salose.
Visžaliai ir lapus metantys medžiai ir krūmai, turintys pieniškųjų sulčių. Lapai paprastieji pražanginiai arba susitelkę į menturius. Žiedai dvilyčiai, retai vienalyčiai, susitelkę į pažastinius žiedynus, kartais pavieniai lapų pažastyse. Vaisius – uoga, su 1–10 sėklų, retai atsidarančioji dėžutė.
Sapotinių šeimoje daug ekonomiškai svarbių augalų. Pieniškosios sultys, gaunamos iš kulkmedžio (Manilkara) ir kitų genčių augalų, naudojamos maisto ir farmacijos pramonėje. Kulkmedžio, gelčio, sargečio ir kitų augalų vaisiai valgomi ir turi pramoninę reikšmę.
Daugelio sapotinių medžių, priklausančių bailono (Baillonella), gelčio, kulkmedžio, makoro (Tieghemella), madukos (Madhuca), tvirtūno (Aningeria), gutamedžio ir kitoms gentims, tvirta, gražios tekstūros ir brangi mediena naudojama baldų pramonėje ir apdailai.
Iš taukmedžio (Diploknema), sviestmedžio ir kitų genčių augalų sėklų gaunami kietieji aliejai naudojami kosmetikos ir farmacijos pramonėje.
Gelčio ir mėklainio (Mimusops) genčių augalai atogrąžų ir paatogrąžių srityse auginami dekoratyviniuose želdynuose.
849