sapropèlis (gr. sapros – supuvęs + pēlos – dumblas), nekonsoliduotos nuosėdos, kuriose yra daugiau kaip 15 % organinių medžiagų; į gelį panašus, riebios konsistencijos drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėtas dumblas.
Spalva pilka, rausvai, rusvai arba gelsvai pilka, juoda. Susidaro redukcinėmis sąlygomis pelkėse, ežeruose, lagūnose bei jūrose kaupiantis ir skaidantis planktoninių (daugiausia dumblių), bentosinių ir atneštų iš sausumos organizmų liekanoms. Dar yra azoto (daugiau kaip 2 %), fosforo, kalio junginių, mikroelementų. Mineralinės nuosėdos (molis, aleuritas, smėlis, kalcio karbonatas, geležies ir mangano oksidai bei hidroksidai) sudaro priemaišas. Pagal aptinkamų priemaišų kiekį (iki 50 %) skiriamos durpingas, karbonatingas, molingas, aleuritingas ir smėlingas sapropelis. Konsoliduotas sapropelis vadinamas gitija. Litifikuotas sapropelis tampa sapropelitu arba sapropelinėmis anglimis ir degiaisiais skalūnais; dalis mokslininkų mano, kad sapropelis – pradinė medžiaga, iš kurios ilgainiui susiformuoja nafta ir gamtinės dujos.
sapropelio sluoksnis kerno stulpelyje
Sapropelis naudojamas dirvoms tręšti, kompostui gaminti, smėlio ir molio beveik neturintis sapropelis dedamas į pašarus ir lesalus. Dar sapropelis naudojamas fizioterapijoje (purvo vonioms).
Lietuvoje
Lietuvos ežeruose ir pelkėse yra apie 10 mlrd. m3 sapropelio. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis sapropelio prognoziniai ištekliai sudaro 152 886 tūkst. m3 (2022). Per 2015–19 laikotarpį išgauta 40, 2020 – 1, 2021 – 2, 2022 ir 2023 – po 1 tūkst. m3 sapropėlio.
838