Rašidov Šaraf (Šarafas Rašdovas), tikr. vardas Šarof 1917 11 06Žizzak 1983 10 31Taškentas, SSRS valstybės veikėjas. 1941–42 dalyvavo II pasauliniame kare, buvo sužeistas ir demobilizuotas. 1944–47 Uzbekijos komunistų partijos Samarkando srities komiteto sekretorius. 1947–49 laikraščio Kzyl Uzbekiston atsakingasis redaktorius. 1949–50 Uzbekijos SSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas. 1950–59 Uzbekijos Sovietų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas, SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas. Nuo 1959 Uzbekijos komunistų partijos Centro komiteto I sekretorius. Nuo 1961 SSKP Centro komiteto narys. 1961–66 kandidatas į SSKP Centro komiteto prezidiumo, nuo 1966 į Centro komiteto politinio biuro narius.
Šaraf Rašidov
Š. Rašidovo valdymo laikotarpiu Uzbekijoje suklestėjo korupcija, kyšininkavimas ir nepotizmas. Siekiant įtikti centrinei valdžiai buvo teikiama neteisinga informacija apie irigacijos darbus ir medvilnės užauginimo planų vykdymą (vadinamieji prirašymai). Po S. Rašidovo mirties (galbūt savižudybės) J. Andropovo iniciatyva 1984 Uzbekijos komunistų partijos Centro komiteto plenume apkaltintas nusikalstama veikla; vėliau iš pareigų buvo pašalinti beveik visi Uzbekijos vadovai, daugelis jų buvo suimti ir nuteisti.
Uzbekijai atgavus nepriklausomybę Š. Rašidovą imta laikyti stipriu nacionaliniu lyderiu, kurio pastangomis Uzbekija tapo mažiau priklausoma nuo Maskvos.
Parašė apysakų ir romanų (tarp jų – Galinga banga, 1964, lietuviškai 1967).