Saragòsos istòrija. Antikos laikais buvo keltiberiškos sedetanų genties gyvenvietė Salduba. Ją 1 a. pr. Kr. pabaigoje nukariavo romėnai ir čia įkūrė Cezaraugustos koloniją (iš čia vėliau atsirado dabartinis Saragosos pavadinimas), kurioje apsigyveno Kantabrijos karų veteranai. Nuo 3 a. vyskupijos centras (vienas pirmųjų Ispanijos krikščionių centrų). 5 a. Saragosą paeiliui nukariavo germaniškos svebų ir vestgotų gentys. 714 užimtas maurų, buvo didžiausias musulmonų valdomas miestas Šiaurės Ispanijoje. 778 jį buvo apsiautusi Karolio Didžiojo kariuomenė. Nuo 1018 savarankiškos musulmonų karalystės centras, 1110 nukariautas almoravidų. Remiamas paskutinio Saragosą valdančios Banu Hudo dinastijos sultono 1118 miestą užėmė Aragono karalius Alfonsas I ir čia perkėlė savo valstybės sostinę. Per Napoleono karus 1808–09 du kartus apsiaustas Prancūzijos kariuomenės, pasidavė žuvus apie 50 000 miesto gynėjų. Per Ispanijos pilietinį karą (1936–38) vienas frankistų maišto centrų. Ypač sparčiai plėtėsi 20 a. antroje pusėje.
-Cezaraugusta; -Caesaraugusta; -Saragosa