Sarãjevo istòrija. Vidurinių amžių istoriniuose šaltiniuose minimas Vrhbosnos miestas (buvo maždaug dabartinio Sarajevo vietoje). Sarajevą 15 a. viduryje įkūrė turkai. 16 a. tapo svarbiu prekybos centru, vienu didžiausių miestų Balkanuose (1660 turėjo apie 80 000 gyventojų). 1697 sugriautas ir sudegintas Eugenijaus Savojiečio kariuomenės.
Nuo 19 a. vidurio Bosnijos administracinis centras (čia rezidavo sultono vietininkas).
1878–1918 priklausė Austrijai‑Vengrijai. Sumodernintas ir suvakarietintas; pradėta plėtoti pramonė. 1908–18 Bosnijos ir Hercegovinos administracinis centras. 1914 06 18 mieste įvykdytu Sarajevo atentatu prasidėjo I pasaulinis karas.
Nuo 1918 priklausė Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija), 1941–45 – marionetinei Nepriklausomai Kroatijos valstybei. 1941 kroatų ustašiai į koncentracijos stovyklas išvežė apie 8000 Sarajevo žydų. 1943–44 buvo bombarduojamas Sąjungininkų. Nuo 1946 Bosnijos ir Hercegovinos socialistinės respublikos, nuo 1991 – nepriklausomos Bosnijos ir Hercegovinos sostinė. 1984 Sarajeve vyko XIV žiemos olimpinės žaidynės. Per Bosnijos pilietinį karą 1992–95 apsiaustas Bosnijos serbų kariuomenės, labai sugriautas. Atstatytas. Vienas sparčiausiai besiplėtojančių regiono miestų.
-Sarajevas