Sarawak (Saravãkas), valstija Malaizijoje, Kalimantano salos šiaurės vakaruose, prie Pietų Kinijos jūros. Plotas 124 450 km2. 2,4 mln. gyventojų (2012). Centras – Kuchingas. Ribojasi su Brunėjumi ir Indonezija. Apie 30 % Sarawako gyventojų yra dajakai iš ibanų etninės grupės, apie 25 % – kinai (daugiausia gyvena miestuose), apie 25 % – malajiečiai (daugiausia gyvena pajūryje). Sarawakas – ekonomiškai stipri Malaizijos valstija. Kasama akmens anglys, boksitai, gaunama nafta.
Dabartinio Sarawako teritorijoje žmonės gyveno jau prieš maždaug keturiasdešimt tūkstantmečių. 7–13 a. Sarawako teritorija priklausė Šrividžajos, 13 a. pabaigoje–15 a. – Madžapahito valstybei. 16 a. pradėjo plisti islamas. 16 a.–19 a. pirmoje pusėje Sarawakas priklausė Brunėjui. 1842 Brunėjaus sultonas už paramą malšinant vietos gyventojų sukilimą Sarawaką perdavė britų avantiūristui J. Brooke’ui; jo įkurta dinastija Sarawaką valdė iki 1946. 1861, 1882, 1885, 1890, 1905 J. Brooke’as ir jo įpėdiniai užėmė dalį Brunėjaus sultonato ir išplėtė Sarawako teritoriją. 1850 Sarawaką kaip nepriklausomą valstybę pripažino Jungtinės Amerikos Valstijos, 1864 – Didžioji Britanija. 1941–45 okupuotas Japonijos. 1888 Sarawakas tapo Didžiosios Britanijos protektoratu, 1946 – kolonija. 1959 Sarawake pradėjo kurtis politinės partijos. 1962–66 Sarawaką, padedama vietos komunistų, siekė prisijungti Indonezija. 1963 Sarawakas valstijos teisėmis prijungtas prie Malaizijos. Skubotas prijungimas prie Malaizijos ir intensyvi gamtos išteklių (miško, naftos) eksploatacija kelia didelį Sarawako gyventojų nepasitenkinimą centrine valdžia.