Sárdai (gr. Sardeis), senovės miestas Mažojoje Azijoje, prie İzmiro.
7 a. pr. Kr. tapo Lidijos valstybės sostine. Mieste buvo nukaltos pirmos žinomos istorijoje auksinės ir sidabrinės monetos. Krezo laikais (560–546 pr. Kr.) suklestėjo. 546 pr. Kr. Sardus užėmė Persijos karalius Kyras II Didysis; Sardai tapo Lidijos satrapijos (provincijos) administraciniu centru. Nuo Sardų iki Sūzų buvo nutiestas vadinamasis karališkasis kelias. 334 pr. Kr. Sardus užėmė Aleksandras Makedonietis. 323 pr. Kr., Aleksandrui Makedoniečiui mirus ir jo valstybei suirus, Sardai atiteko Seleukidų valstybei, 190 pr. Kr. – Pergamui. 133 pr. Kr. Pergamo karalius Atalas III Filometoras testamentu savo valstybę (ir Sardus) paliko Romai.
Artemidės šventyklos (4 a. pr. Kr.–2 a. po Kr.) Sarduose griuvėsiai
Sardų gimnasijas (2 a. pabaiga–3 a. pradžia)
Romos imperijos laikais Sardai vėl buvo provincijos administracinis centras. 17 po Kr. sugriauti žemės drebėjimo, bet vėliau atstatyti. 395, Romos imperiją padalijus į Vakarų ir Rytų Romos imperijas, Sardai atiteko Rytų Romos (Bizantijos) imperijai. 5 a. pradžioje nuniokoti gotų. 1402 galutinai sugriauti Vidurinės Azijos karvedžio Timūro. 1910–14 ir nuo 1958 (su pertraukomis) Sardų griuvėsius tyrinėja archeologai (daugiausia Jungtinių Amerikos Valstijų). Sardai minimi Herodoto Istorijoje ir Aischilo tragedijoje Persai.