Šárdža (Sharjah, ash Shāriqah, Šãrika), emyratas Jungtinių Arabų Emyratų šiaurės rytuose, prie Persijos ir Omano įlankų. Plotas 2590 km2. 991 300 gyventojų (2012). Gyventojų vidutinis tankis 382,8 žm./km2. Daugiausia gyvena Jungtinių Arabų Emyratų arabai. Valstybinė kalba – arabų. Centras ir didžiausias miestas – Šardža (941 400 gyventojų, 2012). Šardžai priklauso anklavai Omane: as Kalba, Dibba al Hisnas, Chor al Fakkanas ir Persijos įlankos Sir Abu Nuairo sala. Gaunama nafta ir gamtinės dujos (Mubarako ir Sadžos telkiniai), auginama datuliniai finikai, mangai, braškės. Chor al Fakkano, Šardžos jūrų uostai, Šardžos tarptautinis oro uostas.
Istorija
Dabartinės Šardžos teritorijoje nuolatinės gyvenvietės įkurtos prieš maždaug 5000 metų. Helenizmo laikotarpiu čia plito graikų kultūra. 7 a.–13 a. viduryje priklausė arabų Kalifatui; paplito islamas. 18 a. pradžioje įsigalėjo al Kasimų giminė (valdo iki šiol), kuri 1727 pasiskelbė nepriklausomais emyrais. 17 a.–19 a. pradžioje Šardžos pakrantė tapo piratų prieglobsčiu. Nuo 1820 Didžiosios Britanijos protektoratas. Iki apie 20 a. vidurio vietos gyventojai daugiausia vertėsi klajokline gyvulininkyste, žvejyba, perlų rinkimu. 7–8 dešimtmetyje rasti dideli naftos ir gamtinių dujų telkiniai. 1968–71 priklausė Arabų emyratų federacijai, nuo 1971 12 02 priklauso Jungtiniams Arabų Emyratams.