Sargasų jūra

Sargãsų jra (Sargasso Sea), Atlanto vandenyno dalis prie Šiaurės Amerikos krantų tarp 23–35° šiaurės platumos ir 30–68° vakarų ilgumos, juosiama Kanarų, Šiaurės Pasatų, Šiaurės Atlanto ir Golfo srovių. Plotas nepastovus – 6–7 mln. km² (priklauso nuo srovių ribų sezoninės kaitos). Vidutinis gylis 5000 m, didžiausias – 6995 m. Sargasų jūra – vienintelė pasaulio jūra atvirame vandenyne. Didžiąją jūros dalį apima Šiaurės Amerikos dubuma. Jūros vakarinėje dalyje yra Bermudų salos. Virš Sargasų jūros nuolat tvyro anticiklonai.

Vandens temperatūra vasarą iki 26–28 °C, žiemą apie 18–23 °C. Druskingumas 36,5–37 ‰. Paviršiuje ir arti jo plaukioja daug rudadumblių sargasų, todėl Sargasų jūra atrodo žalios spalvos. Gausu žuvų, krabų, jūrinių vėžlių, aktinijų; Sargasų jūra – svarbi ungurių nerštavietė.

Jūrą 1492 pirmą kartą paminėjo K. Kolumbas.