Sárgonas Senàsis, Šaruknas ? apie 2261 pr. Kr., Akado karalius (apie 2316–apie 2261 pr. Kr.). Akado karalių dinastijos pradininkas. Kilęs, manoma, iš žemesniųjų visuomenės sluoksnių. Šumero karaliui Lugalzagiziui nugalėjus Kišą, Sargonas Senasis, pasinaudojęs suirute, įkūrė savo valstybę (sostinė Akadas, į pietvakarius nuo Bagdado; iš čia ir Sargono Senojo valstybės pavadinimas). Iš pradžių įsitvirtino Šiaurės Mesopotamijoje. Apie 2313 pr. Kr. surengė žygį į vakarus (Siriją) ir užėmė Eblos miestą. Tai jam atvėrė kelią į Viduržemio jūrą. Apie 2311 pr. Kr. pradėjo karą su Šumeru. Nugalėjo Lugalzagizį ir, manoma, jį paėmęs į nelaisvę nužudė, užėmė Uruką. Apie 2310 nukariavo Lagašą ir pasiekė Persijos įlanką. Apie 2305 pr. Kr., surengęs žygį į šiaurės vakarus, užėmė Mario miestą. Vėliau per karus su Elamu užėmė Sūzus ir kitus miestus; Sargono Senojo vasalais tapo keli vietos valdovai.
Sargonas Senasis prie Gyvybės medžio (akmens reljefas, Luvras Paryžiuje)
Pertvarkė kariuomenę; greta pašauktinių kariuomenės sukūrė nuolatinę, mūšiuose plačiai naudojo lankininkus. Vienas pirmųjų bandė sukurti centralizuotą despotiją, kuri rėmėsi ne aristokratija, bet nekilminga biurokratija. Šalyje įvedė vienus ploto, svorio ir kitus matus, rūpinosi prekyba, keliais.
Sargono Senojo vidaus politika kėlė aristokratijos nepasitenkinimą ir dažnus sukilimus. Jo valdymo pabaigoje šalies pietuose dėl nederliaus prasidėjo badas ir sukilimai, kurių nespėjęs numalšinti Sargonas Senasis mirė.