Sarkèlas, senovės miestas Dono kairiajame krante, gyvavęs 9–12 amžiuje po Kristaus. 834–837 tvirtovę pastatė chazarų kaganai padedant Bizantijos architektams. Sarkelas tapo amatų ir prekybos centru. 965 jį užėmė rusų kunigaikščio Sviatoslavo kariuomenė, miestas pavadintas Baltąja tvirtove (Belaja vež). 1117 miestą sugriovė polovcų gentys, gyventojai pasitraukė. 1952–53 Sarkelas užtvindytas įrengiant Cimliansko tvenkinį.
Architektūra
Stačiakampio formos (133 × 193 m) iš plytų pastatytą miestą sudarė dvi dalys. Išliko įtvirtinimų (iki 3,75 m pločio ir daugiau kaip 10 m aukščio sienų, bokštų), dvejų miesto vartų liekanų. Mieste gyveno tiurkų klajokliai ir alanai. Atkasta gyvenamųjų pastatų (jurtos formos, pusiau žeminių), liejyklų, kalvių, puodžių dirbtuvių, karavansarajų liekanų. Miestą juosė gynybinės sienos, grioviai. Gyventojai vertėsi amatais, žemdirbyste, klajokline gyvulininkyste.
2271
TYRINĖJIMAI. 1934–36 ir 1949–51 miestą tyrė M. Artamonovo vadovaujamos ekspedicijos. Rasta nedegintų mirusiųjų kapų, 9 a. dirhemų lobis, Saltovo‑Majakų kultūrai būdingų daiktų. Radiniai saugomi Ermitaže (Sankt Peterburgas), Istorijos muziejuje (Maskva) ir Novočerkassko Dono kazokų istorijos muziejuje.
L: S. Pletneva Sarkel i šelkovyj put′ Voronež 1996.