„Sarkofagų tekstai“, Egipto Vidurinės valstybės laikotarpiu (apie 1938–apie 1700 prieš Kristų) laidojimo reikmėms naudotų ritualinių tekstų sąlyginis pavadinimas. Kai kurie tyrinėtojai prie Sarkofagų tekstų priskiria tekstus, užrašytus VIII–XVII dinastijų valdymo laikotarpiu (apie 2150–apie 1540 prieš Kristų). Tekstus užrašydavo ant sarkofagų vidinių sienų. Kiekvieno žmogaus pomirtinė kelionė (tikėta, mirtis nesunaikina individo, tik pakeičia tolesniam egzistavimui) laikyta savita.
Sarkofagų tekstai buvo skirti kilmingiesiems. Maginėmis priemonėmis (burtažodžiais, kerais) ir kitais įvairiais nurodymais kaip elgtis pomirtinėje karalystėje (nepatekę į ją, manyta, gali mirti antrąkart ir būti išmesti už tvarkingo kosmoso ribų), tikėta, galima apsisaugoti nuo jos demonų, išvengti pavojų dievų teisme. Sarkofagų tekstuose daug kreipimųsi į dangaus deivę Nut (mirusiųjų globėją pomirtiniame pasaulyje) ir žemės dievą Gebą (vieną iš mirusiuosius teisiančių dievų); yra kosmogoninio mito elementų, pasakojimų apie dievų kilmę, žygius, mitinių įvykių komentarų.
Dalis Sarkofagų tekstų perimti iš Piramidžių tekstų.