sarkoma

sarkomà (sarcoma; gr. sarx, kilm. sarkos – mėsa), piktybinis navikas, vėžio viena rūšių. Susidaro iš raumenų, riebalų, kraujagyslių, nervų, kremzlių ar kaulų, kraujodaros organų retikulinio audinio ir kitų jungiamojo audinio ląstelių. Sarkomos rūšių yra daug, joms priskiriami ir nervų sistemos piktybiniai navikai. Sudaro apie 1 % visų vėžio susirgimų. Priežastys nežinomos, sergamumui įtakos turi paveldimos ligos ir sindromai, organizmo imuninė būklė. Serga įvairaus amžiaus, kaulų sarkoma – dažniau jauni žmonės. Sarkomos skirstomos ir vadinamos pagal tai, iš kokio audinio jos atsiranda, pvz., osteosarkoma susidaro kaule, chondrosarkoma – kremzlėje, lejomiosarkoma – lygiuosiuose raumenyse, rabdomiosarkoma – ruožuotuosiuose raumenyse, angiosarkoma – kraujagyslių ar limfagyslių audinyje. Ewingo sarkoma gali būti ir kaule, ir minkštuosiuose audiniuose. Viena dažniausiai pasitaikančių sarkomų – gastrointestininės stromos (virškinamojo trakto) sarkoma. Kaposi sarkoma – odos ir gleivinių sarkoma, kuria dažniau suserga ŽIV užsikrėtę asmenys. Didesnė dalis navikų atsiranda galūnėse, kiti – aplink įvairius organus pilve ar krūtinės ertmėje. Vienų rūšių sarkoma auga ir plinta po organizmą lėtai, kitų sparčiai progresuoja. Būdinga limfmazgių didėjimas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, silpnumas ir kiti požymiai, susiję su pažeisto organo vieta ir funkcija. Diagnozuojama atlikus ultragarsinį, radiologinius tyrimus, pažeisto organo biopsiją. Gydymas sudėtingas ir kompleksinis: taikoma chemoterapija, spindulių terapija, operuojama. Prognozė priklauso nuo ligos išplitimo ir naviko tipo.