Šárkuva (vok. Sarkau), nuo 1946 rus. Lesnoj (Лесной, Lesnòjus), gyvenvietė Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srities šiaurėje, Kuršių nerijoje, į šiaurės rytus nuo Kranto, prie Baltijos jūros ir Kuršių marių. 425 gyventojai (2011). Per gyvenvietę eina Klaipėdos–Kranto plentas. Žvejyba. Žuvininkystės ūkis. Liuteronų bažnyčia.
Istorija
Šarkuvos evangelikų liuteronų bažnyčia (iki 1944)
Šarkuva nuo 1397 priklausė Žiokų apygardai. Šarkuva pirmą kartą paminėta 1408. Nuo 16 a. pabaigos gyvenvietės plėtrai kliudė slenkančios kopos. 17 a. viduryje–1833 Šarkuvoje veikė pašto stotis. 18 a. 2 dešimtmetyje gyventojai išsikėlė apie 1,5 km piečiau, 18 a. pabaigoje jie tapo žvejais klajokliais. Apie 1735 įkurta evangelikų liuteronų koplyčia (priklausė Kuncės parapijai), 1777 pamaldos čia laikytos vokiečių ir lietuvių kalbomis. 1785 Šarkuva buvo Rasytės karališkojo vlsč. žvejų kaimas su bažnyčia (Kuncės parapija). 1804–83 Šarkuva priklausė Rasytės, nuo 1883 – Kranto parapijai, 1905 – Rasytės valsčiui. Veikė vienaklasė pradinė mokykla (manoma, įkurta 1839). Pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (pašventinta 1901; pamaldos vyko tik vokiečių kalba). Iki Pirmojo pasaulinio karo Šarkuvos gyventojai vertėsi žvejyba, varnų gaudymu, po karo gyvenvietė tapo kurortu, veikė jaunimo turistinė bazė. 1924 audroje nuskendusiems 13 Šarkuvos žvejų atminti 1934 pastatytas gyvenvietės žvejų paminklas. 1820 Šarkuvoje buvo 199, 1848 – 178, 1861 – 215, 1871 – 257, 1885 – 325, 1905 – 465, 1933 – 645, 1939 – 705 gyventojai. 1945 gyvenvietę užėmė SSRS kariuomenė, nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai.