sarmãtų kultūrà, Rytų Europos archeologinė kultūra.
Gyvavo 4 a. pr. Kr.–4 a. po Kr. teritorijoje nuo dabartinės Vakarų Kazachijos iki Juodosios jūros šiaurinės pakrantės. Sarmatai vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, metalo apdirbimu, juvelyrika (būdingi pusiau brangiais akmenimis puošti papuošalai). Iš Graikijos ir Romos įsiveždavo prabangos prekių. Iš metalo gamino ginklus (bronziniai ir geležiniai strėlių ir iečių antgaliai, durklai, kalavijai), žvynelinius šarvus, raitelio ir žirgo aprangą, papuošalus (bronzinės, geležinės, sidabrinės, auksinės apyrankės, segės, chalcedono, gintaro, koralų, kalnų krištolo, stiklo karoliai, diademos ir antkaklės), indus (bronziniai katilai), bronzinius veidrodžius. Iš molio gamino rutulio formos indus, lėkšteles, ąsočius, kartais puoštus zoomorfinėmis (avino, žirgo, šerno pavidalo) ąselėmis.
sarmatų kultūros papuošalai: a – žiedas, b – karoliai
Mirusieji laidoti nedeginti 1–3 m aukščio, iki 20 m skersmens pilkapiuose, rečiau – natūraliose kalvose. Prie mirusiojo dėdavo ugnį simbolizuojančių daiktų – anglių arba kreidos, gipso, ochros; randama maistą simbolizuojančių įkapių – avino arba žirgo kaulų.
Skiriami 3 sarmatų kultūros laikotarpiai. Pirmasis laikotarpis vadinamas Prochorovkos kultūra. Antruoju laikotarpiu (1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr.; Suslovo kultūra) sarmatų kultūros įtaka siekė dabartinę Rumunijos ir Vengrijos teritoriją. Paplito veidrodėliai ir segės, papuošalai su pusiau brangiais akmenimis, buvo gausu įvežtinių dirbinių; šiuo laikotarpiu randama daug turtingų pilkapių. Trečiuoju laikotarpiu (2–3 a.) paplito mirusiųjų kaukolių deformavimas. Sarmatų kultūra išnyko veikiama hunų.