šarminės uolienos

šarmnės uolenos, magminės uolienos, susiformavusios iš mineralų, turinčių santykinai didelį šarminių metalų (natrio, kalio) kiekį. Svarbiausi šarminių uolienų mineralai: feldšpatidai (nefelinas, sodalitas, leucitas), šarminiai piroksenai (egirinas), amfibolai (ribekitas, glaukofanas) ir feldšpatai (sanidinas, ortoklazas, mikroklinas). Struktūra nuo smulkiai grūdėtos iki pegmatitinės. Tekstūra masyvi, juostuota. Šarminės uolienos paplitusios Žemės plutos senųjų platformų pamato skyduose, plokštėse, raukšlėtose srityse. Formuoja nedidelius (50–100 km²) intruzinius kūnus ir jų grupes, vulkaninius laukus. Šarminėms uolienoms priklauso dalis ultrabazinių, bazinių, neutraliųjų ir rūgščiųjų uolienų; svarbiausios – urtitas, nefelino sienitas, šarminis granitas, fonolitas, leucititas. Šarminėse uolienose būna retųjų elementų (tantalo, niobio, cirkonio), žėručių, geležies rūdos, apatito, juvelyrinių akmenų telkiniai. Iš šarminių uolienų susiformavę Chibinų kalnai (Rusija), jų yra Lenkijos ir Lietuvos kristaliniame pamate.