Naidù Sarodžini (Sarojini Naidu) 1879 02 13Haidarabadas 1949 03 02Laknau, Indijos politikė, poetė. Brahmano ir poetės duktė.
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 12 metų studijavo Madraso universitete, vėliau – Londone (Karališkajame koledže), Kembridže (Girtono koledže). Londone jos pažiūroms įtaką padarė M. A. Džinna. Grįžusi 1908 Haidarabade organizavo maisto dalijimą neturtingiesiems. Skaitė paskaitas, rengė kampanijas moterų teisėms ginti. 2 dešimtmečio pabaigoje susipažino su M. K. Gandhi, tapo aktyvia nacionalinio judėjimo veikėja; rėmė hinduistų ir musulmonų vienybės idėją. 1919 Londone siekį Indijai savivaldos, įsitraukė į sufražizmo judėjimą. 3 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose atstovavo M. K. Gandhi. 1925 išrinkta Indijos nacionalinio kongreso pirmininke (pirmoji moteris, einanti šias pareigas). 4 dešimtmetyje už veiklą pagal Satjagrahu (nesmurtinio pasipriešinimo taktika) britų keletą kartų kalinta. 1947 paskelbus Indijos nepriklausomybę, nusivylė šalies padalijimu į dvi valstybes – Indiją ir Pakistaną. 1947–49 Jungtinių provincijų (dabar Uttar Pradešo valstija) gubernatorė – pirmoji Indijoje moteris gubernatorė.
Sarodžini Naidu
Kūryba
Išleido eilėraščių rinkinius Auksinis slenkstis (The Golden Threshold 1905), Laiko paukštis (The Bird of Time 1912), Sulaužytas sparnas (The Broken Wing 1917), Rinktiniai eilėraščiai (Selected Poems 1930), Aušros plunksna (The Feather of the Dawn; išleista po mirties 1961). Vienas poezijos motyvų – laimė ir prakeiksmas būti moterimi Indijoje. Rašė romantiniu stiliumi, Indijos, pilietiškumo temomis. Vadinama Indijos lakštingala.