Šarūno rinktinė

Šarno rinktnė, Pietų Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1945 04–1951 12 26 kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.

Įkurta Dzūkijos partizanų būrių vadų susitikime Pusčios girioje (Leipalingio vlsč.; čia veikė rinktinės štabas). Sudarė 5 būriai: leitenanto B. Šimkonio (slapyvardis Šarūnas), A. Kušlio (slapyvardis Vilkas), leitenanto M. Lukošiūno (slapyvardis Juozapavičius), A. Grušausko (slapyvardis Siaubas) ir J. Slautos (slapyvardis Aušra). Priklausė Dainavos apygardai.

Pirmasis rinktinės vadas – V. Gontis (slapyvardis Alseika). 1945 04 25 pulkininko J. Vitkaus (slapyvardis Kazimieraitis) iniciatyva rinktinė tapo pavaldi Dzūkų grupės štabui. Spalio 23 V. Gončiui pasitraukus iš kovos, rinktinės vadu 1946 06 tapo Veisiejų bataliono vadas, leitenantas V. Stepulevičius (slapyvardžiai Varguolis ir kiti). 1945 12 13 prie rinktinės buvo prijungta Seinų rinktinė. Tuomet rinktinę sudarė 4 batalionai: Kapčiamiesčio, Leipalingio, Seirijų ir Veisiejų; veikė šiuose valsčiuose. A. Grušausko būrys palaikė ryšius su Lenkijoje veikiančiais partizanais, per sieną lydėdavo įgaliotinius į Lenkiją. 1945 11 A apygardos vado J. Vitkaus‑Kazimieraičio įsakymu Seirijų batalionas buvo priskirtas Dzūkų rinktinei.

Šarūno rinktinės partizanų vizitacija. Pirmoje eilėje iš kairės pirmas – Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas, antroje eilėje pirmas iš kairės – rinktinės vadas B. Labėnas, paskutinis – vėlesnis vadas J. Gegužis (apie 1948 vasarą)

1946 04 09 ir 22 Šarūno rinktinės teritorijoje, prie Ricielių kaimo (Seirijų vlsč.), įvykusiame A apygardos ir Tauro apygardos vadų pasitarime buvo nutarta sudaryti Pietų Lietuvos partizanų sritį su štabu. Lazdijų apskrityje veikianti rinktinė laikinai buvo perduota Tauro apygardai (1947 06 14 grąžinta Dainavos apygardai); rinktinei perduoti Lazdijų, Sangrūdos ir Šventežerio valsčiuose veikiantys būriai bei Karininko Juozapavičiaus grupė, priklausiusi Dzūkų grupei. Žuvus V. Stepulevičiui, rinktinės vadu 1947 08 20 buvo paskirtas V. Mikelionis (slapyvardis Vargdienis), šiam 09 25 žuvus – B. Labėnas (slapyvardis Kariūnas; žuvo 1949 03 07). Jis vadovavo daugeliui kautynių, buvo 4 kartus sužeistas.

Rinktinėje liko 3 kuopos, 1947 09 25 pertvarkytos į Karininko Juozapavičiaus, Karaliaus Mindaugo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio grupes (tėvūnijas; veikė dabartiniame Lazdijų rajone, dalyje Alytaus ir Varėnos rajonų). Rinktinės teritorijoje leistas Dainavos apygardos laikraštis Laisvės varpas, kurio vienu redaktorių buvo B. Labėnas.

Šarūno rinktinės kiti vadai: 1949 05 20–1950 07 12 J. Gegužis (slapyvardis Diemedis), 1950 07 12–1951 02 06 J. Jurelionis (slapyvardis Sakalas), 1951 03–09 27 B. Šalaševičius (slapyvardis Žilvitis) ir 1951 09 27–12 26 A. Petruškevičius (slapyvardis Rimvydas).

Žymesni mūšiai ir kautynės: 1945 02 21 Liepakojų mūšis, 05 16 Kalniškės mūšis, 1948 02 11 Naujojoje Kirsnoje (Rudaminos vlsč.) B. Šalaševičiaus vadovaujamas būrys kovėsi su saugumo grupe. Kai Bagdanonių (Šventežerio vlsč.) kautynėse sunkiai sužeistas vėliau nusišovė A. Petruškevičius ir buvo sunaikinta rinktinės vadavietė, ji nustojo veikti.

L: B. Kašelionis Dainavos partizanai: Šarūno rinktinė (dokumentai ir prisiminimai) Vilnius 1999.

1248