devynjuostis šarvuotis
šarvuõtiniai (Dasypodidae), nepilnadančių (Edentata) būrio žinduolių šeima. 8 gentys, 20 (21) rūšių. Mažai ištirti. Paplitę Pietų Amerikoje ir Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje. Gyvena miškuose, miškingose vietovėse, rečiau pampoje, savanoje, dykumose. Kūno ilgis 12,5–100 cm, uodegos – 3–50 cm, masė nuo 80 g iki 60 kg. Kūną dengia lankstus odos šarvas iš judamai skersinėmis eilėmis išsidėsčiusių kietų skydelių. Plaukai redukuoti. Galūnės pritaikytos rausti žemę. Dantys nediferencijuoti. Skirtingų rūšių kiekviename žande dantų yra nuo 14–18 iki 80–100. Kai kurių rūšių šarvuotinių burna menkai atsiveria, grobį gaudo ilgu lipniu liežuviu. Turi gerą uoslę, klausą, bet prastą regą. Retai pastebimi, aktyvesni tamsiuoju paros metu. Negreiti. Gerai rausia, bet urvai nesudėtingi, su 1–2 angomis, horizontalūs. Dauguma šarvuotinių minta dirvos bestuburiais (daugiausia skruzdėlėmis, termitais), rečiau augaliniu maistu. Nėštumas 60–120 dienų. Kartą per metus (dažniausiai vasarą) veda 1–4 (kai kurios rūšys – 8–12) jauniklius. Stambiausias didysis šarvuotis (Priodontes maximus; kūno ilgis 75–100 cm, masė 30–60 kg) paplitęs Brazilijoje. Mažiausias argentininis kurminis šarvuotis (Chlamyphorus truncatus; 12,5–15 cm, 80–100 g) gyvena Argentinoje, Paragvajuje, Bolivijoje įsirausęs į žemę. Trijuostis rutulinis šarvuotis (Tolypeutes tricinctus) paplitęs Brazilijoje, pajutęs pavojų susisuka į kamuolį. Dažniausias devynjuostis šarvuotis (Dasypus novemcinctus). Šarvuotiniai yra kojotų, pumų, jaguarų, rudųjų lūšių, šunų, plėšriųjų paukščių, aligatorių grobis. Nelaisvėje išgyvena iki 20 metų.
2005
-šarvuotis