Sasanidai

Sasandai, Persijos valdovų dinastija, valdžiusi 224–651 ar 652 (lentelė). Achaimenidų šalutinė atšaka. Kilusi iš Persidos (Parsuvos). Jos valdytojas Ardašyras I (manoma, buvo Istachros svarbiausios šventyklos žynio Sasano vaikaitis – iš čia dinastijos pavadinimas) 224 nuvertė savo siuzereną Partų karalystės karalių Artabaną V ir įkūrė Sasanidų valstybę (sostinės Ktesifontas, Sūzai, Gundešapuras), užkariavo Chorasaną, dalį Armėnijos, Sistaną, Mediją; oficialia valstybės religija tapo zoroastrizmas. Dėl vyravimo Priešakinėje Azijoje Sasanidai nuolatos (ir permainingai) kariavo su Romos, nuo 4 a. pabaigos – su Bizantijos imperijomis. Ardašyro I sūnus Šapūras I užėmė Antiochiją, Kapadokiją, Kilikiją, Siriją, kitą dalį Armėnijos; 260 prie Edesos jis sumušė romėnus ir į nelaisvę paėmė imperatorių Valerianą.

Ardašyro I vainikavimas (Nakš‑e Rostamo nekropolio reljefas)

3 a. pabaigoje–4 a. pradžioje Sasanidai kai kurių žemių neteko, bet jau Šapūro II laikais (309–379) po karų su Roma įsitvirtino Šiaurės Rytų Mesopotamijoje ir didžiojoje dalyje Armėnijos. Chosrovas I kariavo su Bizantija, 570 nukariavo pietvakarinę Arabijos pusiasalio dalį (dabartinį Jemeną); jam valdant Sasanidų valstybė pasiekė didžiausią galybę. Chosrovas II nukariavo Siriją, Palestiną, dalį Egipto. Sąmokslininkams 628 nužudžius Chosrovą II Bizantija atkovojo prarastas žemes. Persijoje prasidėjo kovos dėl sosto, kilo sukilimų. Valdant Jazdegerdui III (632–651 ar 652) arabai nukariavo visą Sasanidų valstybės teritoriją.

Sasanidų Persija užėmė beveik tokią pat teritoriją kaip Achaimenidų laikais. Suklestėjo persų kultūra, ypač menas ir architektūra, ji padarė didelę įtaką ir islamo kultūrai.

1

2271