sasandų mẽnas, persų architektūra ir dailė, kurta Sasanidų valdymo laikotarpiu (224–7 a. vidurys). Mene susipynė senovės persų ir Mesopotamijos, kai kurių Užkaukazės, Azijos šalių, Egipto meno tradicijos. Buvo statomi apskritimo (Guras, dabar Firuzabadas) ir stačiakampio (Bišapuras) plano miestai, apsupti sienų su bokštais. Miestuose vyravo mūriniai statiniai: 2 dalių (reprezentacinė salė – aivanas ir gyvenamoji dalis) rūmai, dengti elipsės profilio skliautais arba kupolais ant trompų (Taki Kisra rūmai, 3–6 a., Ktesifonte, netoli Bagdado, Bišapuro miesto rūmai, Farso ostanas), zoroastriečių šventyklos su kvadratinėmis, kupolu dengtomis salėmis ir 4 arkiniais įėjimais (Sarvestano rūmai, Farso ostanas, 5 a.). Statyta tiltai, užtvankos (Šuštare, Chuzistano ostanas). Pastatai (daugiausia rūmai) monumentalūs, simetriški, su aivanais pagrindiniame fasade, gausiai dekoruoti stiuko lipdiniais, sienų tapyba, mozaikomis.
Tak‑e Bostano uolų reljefai (prie Kermanšaho, 224–7 a. vidurys)
Sukurta daug uolų reljefų, tarp jų – Tak‑e Bostano uolų (prie Kermanšaho), Nakš‑e Rostamo nekropolio (prie Persepolio) reljefai. Jiems būdinga daugiaplanė kompozicija, dinamiškumas, sąlygiškos pozos ir dydžiai. Labai meniški taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai – raižyti, kalstyti auksiniai ir sidabriniai indai (dubenys, taurės, ąsočiai), juvelyriniai dirbiniai, zoomorfinių raštų vilnoniai ir šilkiniai prabangūs audiniai, gemos ir monetos su valdovų atvaizdais. Rasta raižyto stiklo taurių, flakonų. Apvaliosios skulptūros išliko nedaug (Šapūro I statula, rasta oloje prie Bišapuro, 3 a., sasanidų karaliaus bronzinis biustas iš Mazandarano ostano, 5–7 a.). Sasanidų meno įtaka siekė toli už imperijos sienų – iki Vakarų Europos, Afrikos, Kinijos ir Indijos, turėjo įtakos islamo, Bizantijos dailei ir architektūrai.