sãseksai, sùseksai, mišraus produktyvumo vištų veislė. Išvesta Anglijoje (Sasekso grafystėje) iš dorkingų, Bramos vištų, kochinchinų, orpingtonų vištų veislių, sumišrintų su vietos (senosiomis anglų) peštukinių vištų veislėmis. Galva nedidelė, kaklas trumpas, platūs stačiakampio formos pečiai, ilgas tiesus krūtinkaulis, ilga plati, plokščia nugara, kojos vidutinio ilgio, uodega laikoma 45° kampu kūno atžvilgiu. Klasikiniai saseksai balti su juodais karčiais ant kaklo ir juoda uodega. Pagal plunksnų spalvą išvestos atmainos: raibieji, raudonieji, rudieji, sidabriniai, smėlinės spalvos, baltieji saseksai. Amerikos naminių paukščių asociacija (The American Poultry Association) pripažįsta 3 šios veislės atmainas pagal spalvą: klasikinius, raudonuosius ir raibuosius saseksus. Laikomi laisvai saseksai lengvai susiranda lesalo, gerai išgyvena šaltame klimate, tačiau nemėgsta karšto oro. Gaidžio masė 3,0–4,1 kg, vištos 2,5–3,2 kilogramo. Deda 200–250 kiaušinių (masė 55–65 g) per metus. Lukšto spalva nuo kreminės iki rudos. Vištos geros perekšlės, rūpinasi savo jaunikliais. Auginami daugelio Europos šalių veislinės paukštininkystės ūkiuose.
saseksų veislės višta
Lietuvoje saseksai pradėti auginti 1923, bet nepaplito. Antrą kartą įvežti 1962 iš Nyderlandų; buvo naudojami broileriams (mišrinant su kornišų veislės gaidžiais). Nuo 21 a. pradžios Lietuvoje (ir kitose Europos šalyse) vištų augintojai ekologiniuose ūkiuose, kaimiškose sodybose augina krosus dominantus saseksus (D-104), kurie puošnia išvaizda, būdu, nereiklumu aplinkos sąlygoms panašūs į klasikinius saseksus, bet yra už juos produktyvesni.
2538