sskaita, buhaltèrinė sskaita, ekonominio subjekto buhalterinės apskaitos ekonomiškai vienarūšių objektų vertine išraiška grupavimo, einamosios apskaitos tvarkymo ir kontrolės būdas.
Sąskaitų sistema
Sąskaitų sistema leidžia kaupti ir tvarkyti susistemintą informaciją apie įmonės ekonominę veiklą: turtą, jo atsiradimo šaltinius (savininkų nuosavybę, arba kapitalą, ir įsipareigojimus), ūkines operacijas, ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas.
Kiekvienas buhalterinės apskaitos objektas (tos pačios rūšies turtas, kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ar sąnaudos) įrašomas į atskirą sąskaitą (pvz., Kasa, Transporto priemonės, Skolos tiekėjams, Pardavimo pajamos). Atidarant sąskaitą pirmiausia nurodomas jos pavadinimas ir įrašomas pradinis likutis (saldas).
Kiekviena sąskaita turi dvi puses: kairioji – debetas, dešinioji – kreditas.
Visos ūkinės operacijos, išskyrus užbalansines, pagal dvejybinio įrašo sistemą įrašomos ta pačia suma į vienos sąskaitos debetą ir kitos kreditą.
Sąskaitų rūšys
Pagal duomenų detalizavimo laipsnį sąskaitos skirstomos į sintetines ir analitines. Sintetinės sąskaitos apibendrina kelių rūšių, bet tos pačios ekonominės prigimties buhalterinės apskaitos objektus, analitinės sąskaitos išplečia ir detalizuoja sintetines (pvz., sintetinę sąskaitą Atsargos sudaro analitinės sąskaitos Žaliavos, Medžiagos, Pagaminta produkcija ir kitos). Vienarūšių analitinių sąskaitų grupės, kurios sudaro tą pačią sintetinę sąskaitą, vadinamos jos subsąskaitomis.
Pagal atvaizduojamų ūkinių lėšų pobūdį sąskaitos skirstomos į aktyvines, pasyvines ir mišriąsias (aktyvines-pasyvines). Aktyvinėse sąskaitose ūkinės lėšos apskaitomos pagal jų sudėtį ir buvimo vietą, pasyvinėse – pagal šaltinius ir tikslinę paskirtį. Aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį, o pasyvinės – tik kreditinį likutį. Mišriosios sąskaitos turi ir aktyvinių, ir pasyvinių sąskaitų bruožų, atspindi finansinius rezultatus ir atsiskaitymus (pvz., atsiskaitymų su įvairiais debitoriais ir kreditoriais sąskaitos), jų likutis gali būti ir debete, ir kredite.
Pagal santykį su buhalteriniu balansu skiriamos balansinės ir užbalansinės sąskaitos. Balansinėse sąskaitose parodoma disponuojamų lėšų būklė ir panaudojimas. Šių sąskaitų likučiai tam tikrai datai naudojami buhalteriniam balansui sudaryti. Užbalansinėse sąskaitose apskaitomos įmonei nepriklausančios, bet laikinai naudojamos lėšos (išsinuomotas ilgalaikis turtas, paimtos saugoti prekės ir kita). Užbalansinių sąskaitų likučiai įmonės balanse neatsispindi, joms tvarkyti nenaudojama dvejybinio įrašo sistema (visos ekonominės operacijos įrašomos tik debete ar kredite).
Atsiradus buhalterinei apskaitai iš pradžių naudotos tik personalinės (asmenų, valdančių pinigus), vėliau – ir įvairių rūšių nuosavybės, pirkimo, pardavimo, atsiskaitymų ir kitos sąskaitos. Dabartinėje pasaulinėje verslo praktikoje naudojama tūkstančiai įvairių sąskaitų. Kiekvienoje įmonėje ar kitoje organizacijoje parengiamas joje naudojamų sąskaitų sąrašas – sąskaitų planas. Kad būtų išvengta painiavos, daugelyje šalių galioja tam tikros sąskaitų planų sudarymo taisyklės (grupuojant sąskaitas pagal ekonominius požymius ir suteikiant kiekvienai standartinį skaitmeninį kodą ir pavadinimą).
Sąskaitos Lietuvoje
Lietuvoje pavyzdinį sąskaitų planą privačioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms sudarė Lietuvos Respublikos apskaitos institutas 2004 (nauja redakcija 2008). Atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, organizacijos gali jį išplėsti ir detalizuoti arba naudoti sutrumpintą variantą. Viešojo sektoriaus subjektams galioja privalomasis bendrasis sąskaitų planas, patvirtintas 2008 12 22 finansų ministro įsakymu.
sąskaitų planas; sintetinės sąskaitos; analitinės sąskaitos; aktyvinės sąskaitos; pasyvinės sąskaitos