sskaita, popierinis ar elektroninis dokumentas, kurį išrašo prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas jų pirkėjui, kad pirkėjas už jas sumokėtų šiame dokumente nurodytą pinigų sumą.
Sąskaitų rūšys
Sąskaita gali būti standartinės (sąskaita faktūra) ar laisvos formos, kurią prekių pardavėjas, paslaugų teikėjas susikuria pats (pavyzdžiui, be pardavėjo ir pirkėjo parašų, kai kurių kitų nebūtinų rekvizitų). Laisvos formos sąskaitos naudojamos, kai įstatymai nereikalauja parduodant prekes, teikiant paslaugas išrašyti sąskaitą faktūrą (pavyzdžiui, restoranų, kavinių lankytojams, kurie už maistą ir gėrimus sumoka vietoje) arba kai sąskaita išrašoma išankstiniam apmokėjimui, o joje nurodytas prekes ar paslaugas pirkėjas gaus vėliau.
Sąskaitos rekvizitai
Visais atvejais sąskaitos privalomieji rekvizitai yra ją išrašančio juridinio asmens pavadinimas (ar fizinio asmens vardas, pavardė), išrašymo data, parduotų prekių ar suteiktų paslaugų pavadinimai, kiekiai (su mato vienetais), kainos ir sumos, bendra pinigų suma, kurią turi sumokėti pirkėjas, atskirai nurodant pridėtinės vertės mokesčio sumą (jei prekių pardavėjas, paslaugų teikėjas yra jo mokėtojas).
Sąskaitų išrašymo tvarka
Sąskaitas už komunalines, telekomunikacijų ir kitas paslaugas, kurios jų vartotojams teikiamos nuolat, paslaugų teikėjai išrašo ir išsiunčia vartotojams (dažniausiai paprastuoju ar elektroniniu paštu) pasibaigus kalendoriniam mėnesiui ar kitam ataskaitiniam laikotarpiui, per kurį jos buvo suteiktos. Šios tvarkos pagrindinis trūkumas (ir Lietuvoje) – vartotojai dažnai nežino, kiek paslaugų vienetų (pavyzdžiui, šilumos energijos) jie suvartojo ir kiek už jas reikės mokėti, kol negauna sąskaitų.