Saskatchewan (Saskãčevanas), provincija Kanados vidurinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Plotas 651 000 km2. 1,17 mln. gyventojų (2019).
Centras – Regina (237 000 gyventojų, 2019). Saskatchewano didžiausias miestas – Saskatoonas (275 200 gyventojų, 2019).
Saskatchewano kraštovaizdis
Didumą Saskatchewano teritorijos užima Didžiosios Lygumos (didžiausias aukštis 1468 m; Cypress Hillso kalnas).
Didžiausios upės – Šiaurės Saskatchewanas, Pietų Saskatchewanas, Qu’Appelle’is. Daug ledyninės kilmės ežerų; didžiausi – Athabascos ežeras, Wollastono, Cree, Šiaurės Elnių ežeras.
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –12––21 °C, liepos 13–18 °C. Per metus iškrinta 350–500 mm kritulių.
Dirvožemiai daugiausia kaštonžemiai, juodžemiai, išplautžemiai, durpžemiai, jauražemiai. 60 % Saskatchewano teritorijos užima borealiniai miškai – auga eglės, maumedžiai. Grasslandso (stepės), Prince Alberto (mišrūs miškai) nacionaliniai parkai, apie 30 rezervatų, 11 provincijos parkų.
Saskatchewano ūkio svarbiausios šakos – žemės ūkis ir kasyba. Auginama kviečiai (I vieta Kanadoje), miežiai, avižos, rugiai, veisiami galvijai. Kasamos kalio druskos (Saskatchewano kalio druskų baseinas), urano, cinko, vario rūdos, gaunamas auksas, nafta, gamtinės dujos. Maisto (gėrimų), chemijos, metalo, medienos apdirbimo pramonė, elektros ir elektronikos įrenginių, mašinų gamyba. Turizmas. Žvejyba. Per Saskatchewaną eina Transkanados greitkelis. Tarptautiniai oro uostai – Reginoje, Saskatoone.
Istorija
Iki 17 a. pabaigos dabartinio Saskatchewano teritorijoje gyveno atabaskų, algonkinų ir kitomis kalbomis kalbančios indėnų gentys. Apie 1750 prancūzai įkūrė pirmąją faktoriją, nuo 1774 regioną valdė Hudsono įlankos bendrovė, kuri čia įkūrė keletą nuolatinių gyvenviečių – prekybos centrų (prekiauta daugiausia kailiais).
1870 Kanados dominijai perėmus bendrovės žemes Saskatchewanas priklausė Šiaurės Vakarų teritorijoms. Pasirašius sutartis su indėnais nuo 1871 čia įsteigta keletas indėnų rezervacijų, 1885 metisų ir indėnų sukilimą, vadovaujamą L. Rielio, numalšino kariuomenė.
1882 pradėjus tiesti Kanados Ramiojo vandenyno geležinkelį į regioną ėmė plūsti imigrantai iš Europos (bet kuris naujakurys už simbolinę kainą galėjo gauti 160 akrų, t. y. apie 65 ha žemės, su sąlyga, kad versis žemės ūkiu); paspartėjo Saskatchewano ekonominė plėtra – daugiausia auginti eksportui skirti grūdai. 1905 sudaryta atskira Saskatchewano provincija.