sateltas (lot. satelles, kilm. satellitis – palydovas, tarnas, bendrininkas), formaliai nepriklausoma, bet esanti kitos valstybės politinėje ir ekonominėje įtakoje ir užsienio reikaluose jos proteguojama valstybė. Satelito terminas dažniausiai vartojamas ideologinei priklausomybei pabrėžti, politinė ir karinė priklausomybė dažniausiai nurodoma vartojant marionetinės valstybės terminą, ekonominė priklausomybė – neokolonijos terminą. Vakarų politologinėje literatūroje visoms priklausomybės formoms apibūdinti dažnai vartojama politiškai korektiškesnė klientelistinės valstybės sąvoka.
Satelitinių valstybių būta nuo seno, ši priklausomybė buvo ypač dažna senovės Romos laikais. Daug jų buvo ir viduriniais amžiais susiklosčius feodalinių santykių sistemai, susikūrus pasaulinei kolonijinei sistemai (pvz., kai kurios Britų Indijos formaliai nepriklausomos valstybės), bet satelitų terminas paplito po Antrojo pasaulinio karo, kai susikūrė Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS vadovaujamų valstybių blokai. 20 a. 6–7 dešimtmečiais Vakaruose satelitais (terminas vartotas siekiant pašiepti ir parodyti visišką nesavarankiškumą) daugiausia vadintos beveik visos Varšuvos sutarties bloko šalys, Kuba (7 dešimtmetyje), Šiaurės Korėja ir kitos daugiau ar mažiau SSRS kontroliuotos valstybės. SSRS istoriografijoje satelitų terminas dažniausiai taikytas kalbant apie per Antrąjį pasaulinį karą Ašies valstybių ir jų sąjungininkių pusėje kovojusias šalis (Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Tailandą).
marionetinė valstybė; satelitinė valstybė; neokolonija; klientelistinė valstybė