Šatrijà, Šatrijõs kálnas, moreninė kalva Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, 2,5 km į pietryčius nuo Luokės. Absoliutusis aukštis – 229,11 metro. Kalva yra Šatrijos moreninio masyvo dalis. Kalvos paviršius susiformavęs per paskutinio ledynmečio Baltijos stadiją. Suklota iš moreninio priemolio ir priesmėlio su gausiais žvirgždo, gargždo ir riedulių intarpais. Kalvos šlaitai statūs. Viršūnė plokščia. Šatrijos kalno apylinkėse įkurtas Šatrijos draustinis. Ankstyvaisiais viduramžiais kalva buvo pritaikyta gynybai, šlaitai paaukštinti. Ant Šatrijos suformuotas piliakalnis (Žemaičių aukštumos takoskyrinėje dalyje). Piliakalnio aikštelė keturkampė, 40 × 60 m dydžio, pietuose, vakaruose ir rytuose apjuosta 2 m aukščio, 16 m pločio pylimu, už kurio iškastas 6 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Už griovio yra antrasis 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Prie piliakalnio yra 15 ha ploto gyvenvietė.
Šatrija
Piliakalnį ir papėdės gyvenvietę 19 a. kasinėję mėgėjai, 1984 – Telšių kraštotyros muziejaus (vadovė L. Valatkienė), 2009 – Alkos muziejaus (vadovė D. Karalienė) ekspedicijos 300 m2 plote iki 90 cm gylio kultūriniame sluoksnyje aptiko židinių, stulpaviečių, nedegintų ir degintų mirusiųjų palaikų.
Radiniai: ginklai, darbo įrankiai (peilis, ylos, verpstukai, galąstuvai, Djakovo tipo svareliai, svarstyklių fragmentas), papuošalai (smeigtukai, apyrankės, grandinėlės, segės, karoliai), buities daiktai (šukos), grublėtosios, lygiosios, gludintosios, žiestosios keramikos dirbinių fragmentai. Pirmu tūkstantmečiu–antro tūkstantmečio pradžia datuojami radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Telšių kraštotyros muziejuje.
Manoma, Šatrijos kalnas buvo senovės lietuvių religinių apeigų vieta. Pasak padavimų, Šatrijos kalno atsiradimas siejamas su raganomis, velniais; čia buvusi raganų sambūrio vieta.
Šatrija
Šatrija
-Pašatrijos piliakalnis; -Šatrijos kalnas; -Luokės piliakalnis
2341
1329